Make your own free website on Tripod.com
Kohės i ndez buzėt

Vlerėsime dhe intervista (evaluations and interviews)

Home
Vlerėsimet - Evaluations
Botimet Oaz
Fragmente nga librat - Fragments from the books
Intervista- interviews
Contact Me
Family Photo Album

Paraqitje  e autorit Kristaq F. Shabani

 sipas vlerėsimeve tė tė tjerėve

 

…Ishte njė nga gjasitė mė tė mėdha tė jetės sime, qė njoha njė gjeni tė tillė, poet tė shekullit XXI, juve zoti Kristaq Shabani!…

 Panajota Zaloni Hristopulu, poete Athinė

… Ju jeni padyshim poeti i Elegancės Shqipe… Me poezitė tuaja ju bėni tė qeshė dhe vetė Egjeu…

Aristidh P. Kolja, studiues, Athinė

 

“…Kristaq F. Shabani dhe poezia e tij pėrbėjnė njėherazi njė individualitet madhor e tė spikatur dhe njė rast tė veēantė nė Letėrsinė e sotme shqipe. Kristaq F. Shabani ėshtė poet i letėrsisė intelektuale dhe njerėzore. Kėtij poeti krenar i shkon pėr shtat njė lloj fisnikėrie e veēantė”.

Thimio Peēi, studiues

 

“Trajtesa e fuqishme, vizioni dhe vargu filozofik i Shabanit i pėrket tė ardhmes sė Letėrsisė”

                                                 Novruz Shehu, shkrimtar, poet

“Vizione tė qarta  me mendime tė skalitura dhe  thellėsisht tė thella,njė mėnyrė tė shkruari shumė befasuese dhe filozofiko - profetike”…

                          Thoma Papa, publicist

 

Ngeleni njė analist i shquar, prandaj edhe ju respektoj.

Boston , m ė 5 shtator 2001

 

I dashuri Kristaq!

… Me veprėn tuaj pėr Zagorinė, juve do tė mbeteni njė patriot i nderuar dhe njė shkrimtar e poet me mendim filozofik dhe  do t’u vlerėsojnė edhe brezat e ardhshėm pėr kontributin tuaj tė ēmuar pėr enciklopedinė “Intelekt 2001…”. …njė punė mjaft e mundimshme, por njėkohėsisht edhe shumė fisnike, qė ju ia dolėt me sukses, sepse nė dy botimet e para me penėn dhe dorėn tuaj tė artė i keni bėrė njė analizė tė hollė shumė intelektualėve pėr vlerat e tyre dhe kontributin qė kanė dhėnė pėr Zagorinė dhe Shqipėrinė edhe mė gjerė nė botė.

Ngeleni njė analist i shquar, prandaj edhe ju respektoj. E kam tė qartė se e ardhmja juaj do tė jetė e shkėlqyer. Ju mbeteni simbol i Zagories, sepse ringjallėt Zagorien, kėtė thesar tė vlerave njerėzore dhe intelektuale.

                                                          Dr. Koēo Andoni

 

+ + +

                …Vėllimi yt tregon se Zagoria ėshtė trevė krijuesish, me bijė ė bija madhėshtorė siē ėshtė vetė dhe s’ka pėr t’u harruar kurrė. Vendlindja me forcėn e vet tė papėrballushme magnetike tėrheq shpejtė a vonė bijtė e saj. Kthimi nė tė ėshtė kthim nė vetvete. Besimi te virtytet njerėzore te dinjteti vetjak e shoqėror te pėrpjekjet pėr drejtėsi e pėrparim ėshtė i qenėsishėn nė mbarė vėllimin tuaj poetik.

                                                                      Ilia Laska

 

Vlerėsim universal

 

 “Kristaq F. Shabani ėshtė njė shkrimtar nė fushėn e letėrsisė shqipe qė sigurisht do tė sjellė shumė nė botėn e intelektit, duke kapėrcyer kufijtė e ngushtė tė Atdheut tė tij.

Nė njė epokė tė zhvillimeve dramatike, politike dhe shoqėrore qė po kalon Evropa dhe, veēanėrisht, Ballkani gjendet nė “syrin e Ciklonit”t nė prag tė lindjes sė klasė sė re tė quajtur KLasa e Re e Ndodhive. Mendimi i stėrthelluar profetik dhe i shqetėsuar i Shabanit udhėton nėpėrmjet veprave tė tij nė njė “botė tė konture tė reja”. Shqetėsimi dhe optimizmi, pasiguria dhe siguria, objektiviteti dhe fantazia, realizmi dhe mitologjia, modernizmi dhe tradita, paraqiten nė njė ndėrthurje pėrshtypėse nė veprėn e tij duke treguar aftėsi zbuluese ku Shabani  dėrgon mesazhe mbinjerėzore tė vlerave tė larta mendore.  Lirizmi,Pastrtia e Dashuria,Barazvlefshmėria, Shpresa janė disa nga elementėt qė dallon lexuesi tek Kristaq F. Shabani. Kėtė vepėr tė tij qė paraqesim ėshtė njė “parashije” me qė presim me padurim botimet e tij tė ardhshme “Profeti i liruar”, “Livadhi i nimfave (nuseve),” e tjera. “Njeriu pronė e tre shteteve” e tjera.

                                                                                 Efthimios Haxiioanu,

  Mars, 1998                                                          studiues, shkrimtar, botues

 

 

 

 

*     *    *

Ο Χριστάκης Σιαμπάνης είναι ένας συγγραφέας στο χώρο της αλβανικής λογοτεχνίας, που σίγουρα είναι να προσφέρει

πολλά στο κόσμο της διανόησης ξεπερνώντας τα στενά γεωγραφικά όρια της πατρίδας του. Σε μια εποχή δραματικών πολιτικών και κοινωνικών εξελίξεων, όπου η Ευρώπη  ιδιαίτερα η Βαλκανική βρίσκεται κυριολεκτικά στο μάτι του κυκλώνα» της λεγόμενης Νέας Τάξις Πραγμάτων, βαθυστόχαστο προφητικό και ανήσυχο πνεύμα του Σιαμπάνη ταξιδεύει μέσα από τα έργα του, σε έναν κόσμο «νέων’ διαστάσεων. Η ανησυχία και η αισιοδοξία, αβεβαιότητα και η σιγουριά, η πραγματικότητα και η φαντασία, ο ρεαλισμός και η μυθολογία, ο μοντερνισμός και η παράδοση, παρουσιάζονται σε μια εντυπωσιακή διαπλοκή στο έργο του,

δείχνοντας τις αποκαλυπτικές ικανότητες και τον δυναμισμό του Σιαμπάνη,

 που στέλνει πανανθρώπινα μηνύματα υψηλών πνευματικών άξιων. Ερωτάς, Αγάπης, δικαιοσύνη, Ισότητα,

Ελπίδα είναι μερικά από τα στοιχεία που διαβλέπει ο αναγνώστης στον Χριστάκη Σιαμπάνη.

Το έργο του αυτό που παρουσιάζουμε, είναι μια Μίκη πρόγευση, αφού περιμένουμε ανυπόμονα την έκδοση των επόμενων ποιημάτων του, ‘Ο ελευθερωμένος Προφήτης», «Το λιβάδι των Νυμφών», «Ο άνθρωπος - ιδιοκτησία τριών κρατών» και «Είμαι μια νότα παραπάνω στο πεντάγραμμο».

Αθηνά, Ιανουάριος 1998

Ευθύμιος Χατζηϊωάννου

Συγγραφέας- Εκδότης «ΑΤΤΙΚΑ ΓΡΑΜΜΑΤΑ»

 

 

 


POMEZIA NOTIZIA

Maggio 2007


Letti per voi

di Maria Antonietta Mosele
Sono giunte le sillogi poetiche di due Autori albanesi, tradotte in inglese. Esse sono:Unlucky seeking kismet (= In cerca di un destino infelice Editrice Mokra- Tirana, 2007, pagg.32.E1,00) di Petro Dudi, tradotto da Riza Lahi; e A seat in heavens(= Un posto in Paradiso nei Cieli: Marin Barleti House Editore 2005, page 24) di Kristaq F. Shabani, con la traduzione di Eleftherios Photiu.

In primo parla dei tanti problemi che afffliggono chi e constretto ad emigrare in un Paese straniero:crisi di identita(Il mio nome e dimenticato) difficolta di inserimento e di adattamento (gioca con la morte, bravuomo) nostalgia di quanto lasciato e di lasciato ed i quante persone care lasciate, insicurezza per il futuro (:sulla tomba, in fuga).

Ho scelto la prima lirica, omonima al titolo:Poem /Again, I am on paths
Unlucky seeking kismet (luck)
Poem

Again, I am on paths./A voice is callings the brains cupola resounding: /Hi, cladenstine, whats the

generation that you belong to? /Where you are coming from, my friend? /Where you are heading to now? Maybe is a phantom /Maybe is just the devil / I know nothing about it /What is that/ Whispering often and as often/ chaffing: /I dont appreciate the intestines song /I feel sad by sorrows song /This travelers song shakes me up, but /My soul prefers it extremely /I like my heart to be joyful I like the life to be frolic

I/ I like, to /And this song /The song of /Abandoned traveller.

Che, nella transposizione italiana, dice:Poesia Ancora sono sul sentiero. Una voce sta chiamando e il fucile che risuona: Ehi, tu , clandestino, di che nazionalita sei? Forse sei un fantasma. Forse sei il diavolo in persona. Non so proprio cosa stia bisbigliando Non apprezzo il canto di questi cittadini Sono rattristato dal canto del dolore Questo canto di viaggiatore mi sconvolge, ma La mia anima lo preferisce. Mi piace che il mio cuare sia gioiso mi piace che la mia vita sia ono scherzo Mi piace E questa canzone La mia canzone del viaggiatore abbandonato.

* * Il secondo libriccino e dedicato all ex Presidente degli stati Uniti America, Bill Clinton, che, scherzosamente, il Poeta in un primo momento, fa sentire potente come Giove, o in Paradiso come un angelo. Ma poi, sopraggiunta la grande crisi americana, Clinton, viso vecchio, pieno di rughe, e si preoccupa.

Nell ultima poesia Blicc e la ripresa di Clinton- parallela alla ripresa degli Stati Uniti che vorrebbe eseere alla ripresa degli Stati Unioti- che vorrebbe essere sempre lui il Presidente, ma teme i rivali piu giovani.

The map blows out suddenly,/something like smoke rises/ climbing on Heavens walls./ The President is looking at his face/ that is recovering./ What it should be? Was he cracked?!/Or something mysterious?/ The Complaint is raising/ Headquarters in Heaven/ The World plays hide - and; seek with itself./From its womb new creatures are born,/ Who, among them, will be
ITS JOVE of TOMORROW?

Che , in italiano, risulta cosi:Improvvisamente il mappamondo vola via,/ a volte si alza come il fumo/ arrampicandosi sulle pareti del Paradiso./ Il presidente si guarda il volto che si sta riprendendo. Cose questa faccia? stata percossa?! O e qualcosa di misterioso? Il lamento si imalza fino ai quartieri del Paradiso Il mondo gioca a nascondino con se stesso. Dal suo grembo nuove creature sono nate Chi, fa loro sara il GIOVE del Domani?

*
BELLISSIME TUTTE QUESTE BELLE POESIE ITALIANE, spero partecipi al nostro Concorso Internazionale A.L.I.A.S.

GRAZIE E UN CARO SALUTO!

Giovanna Li Volti Guzzardi

Accademia Letteraria Italo-Australiana Scrittori Giovanna- AlLAS







 

 

MENDIM KRITIK

 

 

            BEFASIA POETIKE APO POETIKA E BEFASISĖ

Nga NOVRUZ XH . SHEHU, poet, shkrimtar,publicist     

 

Pa mbaruar baruti nė qiellin shqiptar, ndėrsa dėgjohen jo pak krisma armėsh : maternitet i vdekjes, poeti Kristaq Shabani, i hipur nė Pegasin turfullues, befason botėn Letrare si tė dojė tė detyrojė auditorin tė kthejė sytė nga Materniteti i Jetės .

I lindur nė Lliar tė Zagorisė, mbaron studimet e mesme nė Teknikumin Bujqėsor Delvinė, studimet e Larta NW Akademinw e Forcave Tokwsore( Oficer gjithėarmėsh0 nė Tiranė si dhe Gjuhė – Letėrsi dhe Histori – Gjeografi .

15 vite nė Bajram Curri, mė vonė nė Gjirokastėr . . . e mė vonė emigrant nė disa vende tė Evropės.

“Pinjoll” i njė familjeje erudite. “Ai” luan me Pegasin nė njė formė tė re nė kėtė fundshekull me xanx duke bashkuar shkronjat nė formacione qė tė bėjnė tė mendohesh gjatė.

Dinamik e rrebel, fjalėpak e gjithpėrfshirės, ai vjen nė Pulsin e Dhimbjes, vėllimi i dytė, pas vėllimit poetik “Frymėmarrja e Njeriut” i djegur nė vitin 1974 nė flakėn e injorancės tė realizmit socialist.

“Shtat - ore . . .

Bus – te

Bande – rola

Por – trete

nė murin e ngritur

me gure Dhimbjeje !” ( Alfabeti i Dhimbjes”) autori demaskon atė Mur tė madh tė Berlinit nė vendin tonė, ku afishuam njė gjysmėshekulli buste, banderola dhe pėr – mendore . . . E pse? se  (pa e deshifruar) vetėm, duke e ndarė fjalėn nė (“pėr+mend”) autori jep nė njė kriptogram tė kujdesshme poetik pėrgjigjen .

“ Si fisarmonikė vetėm me dy nota :

“Uh ! . . . dhe Oh ! . . .”

Tė jetė vetė Pulsi i Dhimbjes ? . . .” (po aty)

Metaforė me pėrmasa jashtė tė zakonshmes pėr kėtė ndjenjė sa tė lashtė  dhe tė re DHIMBJEN . . .

Tek “Pikė e Zezė” jepet njė pikturė e plotė e sė zezės tek njeriu ku: “Trupi ėshtė i yti

por s’tė preket , /Dita mbetet pa mėngjez , /Nderi s’ēel asnjė petale . /Arabėt ēeljen thajnė /( S’kan faj, janė mėsuar me “oaze” )

Evropianėt qesėndisin  bashkėkohėsit e lajthitur,/ Tė zinjtė nė “matēe” /lėvizin Mbretėreshėn  Seramis . . ./. Pika e zezė hedh shtat selvije . . .”

“Labirinti ėshtė gjigant. “Ecėn me sy” ( Gjė a gjėzė”) , “Emrat fshihen me fshirėse ndjenje” (Etja delikate pėrballė zgjuarsisė sė djalltė) .

“Pėrkėdhelja s’lindi sot, si koha – ėshtė shumė i vjetėr“ ,“Rrushi rritet ēuditėrisht nga baruti”, “Kanuni hedh pushkėn nė krah”, “Gravura tregon dhėmbėt e thyer”, “Pėrralla s’pranon rėnien e petales sė gurtė”, “Preferoj njė shtrat tė qiellit”, “Poet lodhje e vetvetes”,“Edhe tė kėnaqurit ka ngjyrė” , “Sytė nė habinė e lidhjes” , “Egjipti ezmer gjeth me shpirt me Piramidėn e Keopsit”, “Nė epilogun e kthimit – qeshja e harlisur” ,“Vjosa nuk ėshtė aq nevrike , dashuritė nuk i mbyt kurrė”, “Viti dramatik kafshonte me dhėmbė tė verdhė, tė stėrgjatur” etj. Janė dėshmi e njė gjetjeje pikante tė metaforės mbi tė cilat ngrihet mesazhi poetik i autorit . . .  Shkurt dhe saktė, me filozofi tė brendshme tejet tė thellė e tė mprehtė. Autori ka arritur tė japė njė poezi tė re, bashkėkohore, me veēanėsi qė dhe me njė vėllim mund tė ngelet nė kolonėn e veprave, qė diēka i thanė seriozisht botės mbi “Pegasin” me forcė tė mbinatyrshme . . .

Figuracioni i qėmtuar ėshtė krasitur me kujdes tė pashoq nga lidhėzat, ndajfoljet, fjalėt parazite ... Operimi me shenjat e pikėsimit tė detyron tė nėnkuptosh dhe pa lexuar... E qė ta kuptosh poezinė e Kristaq F. Shabanit duhet tė jesh perfekt nė dy drejtime:

1. Njohės i mirė i fjalės sė gjuhės shqipe. 2. Njohės i mirė i legjendave dhe miteve.

Kjo e bėn tė vėshtirė, por tė rrallė poezinė e tij. Autor i mesazheve tė mėdha , tė reja nė kėtė fundshekulli sharlatan, pohon tek “Rrėfimi i ngjasimit” : “Kryqi mendje e fuqizuar,/ Kryqi – i riu “i moshuar”,/Kryqi – shpirt i pavdekur,/ Kryqi mė i sjellshmi ndėr tė sjellshmit ... /Ngjaj me kryqin nė 24 orė . . .

Nė poezinė “Kėrkoj ēelėsin e hapjes” autori e jep nė njė formė tė re lirikėn e tij nė befasinė para njė femre nė plazh, e cila rrėmbehet nga dallgėt dhe rėra : . . . Peizazhi dhe ndjenja kapėrthehen si dy dashnore tė pritur gjatė e tė mrekulluar nga vetmia :

“Dy kėmbė bukurie plazhiten , /ngjyrosen ngjyrė alle , /dėshirat stepen si njė ėndėrr e mbyllur . . . /Ka humbur ēelėsi i hapjes , /mos e fshehin nė gjoks dallgėt ? . . .

“Kėndoj si “korb” /“krak, krak”/ Njeriu im /derėn s’ma mat , /kėndoj si bilbil /me zė tė ėmbėl , /  Njeriu im mė shan rrėnjėn”

“Mėdyshje” . . .  Kėtu del ajo prirje njerėzore drejt sė keqes e qė poeti ka detyrėn tė luftojė e t’i jap tė mirės fronin e mbijetesės .

“Kolori portėhapur nė dy kanatat /me dorė qė e kuptojnė vetėm racat pėr hibridet e reja (“Vetėm njė herė pėr ngjyrat” )

jepet lufta e poetit kundėr racizmit, kundėr atyre qė bėjnė luftra vdekjeprurėse, kundėr atyre qė s’kanė “din e iman” vetėm pėr tė zgjeruar kufijtė e sundimit . . .

“Ulėrimat lindin kokėn e prerė , /a kokėn e prerė ngjitin , /me prerjen dhe ngjitjen… “Kuēedrat” tė habitin”. . . jep prognozėn e kuēedrave tė llahtarėshme, qė thajnė burimet  ejetės , poeti tek “Fshehje” .

Tek “Peizazh” Kalėruesi i Pegasit jep kėrkesėn e detit pėr dashurinė e njeriut. Pra diēka tjetėr nga poetėt e tjerė, qė i kėrkojnė detit dashurinė. . . “Durrėsi hapi qerpikėt/ qerpikėt ia lagu Adriatiku tinzar ./ēGjithė natėn deti priste/ hapje qerpiku / Pėr dashurinė, syri malli e piku . . .” “Heshtja pėrkufizohet : “HIĒ. . .”Heshtja do tė thotė : “MOS JETIM”. Heshtja do tė thotė : “PIKĖ” . . . jepet me tre fjali sentencė pėrkufizimi i heshtjes . . . Ndėrsa tek “QYRKU ZEBELINĖ” autori jep atė qėndrim fals tė shoqėrisė, qė e rrethon e qė megjithėse kostumin e ka veshur pa provė, i cili pa dyshim ka tė meta , tė gjithė e urojnė qė ta gėzojė. Por autori u thotė “Mirse erdhėt me urime” . Pra ata kanė shkuar me fjalėn fals tė urimit , por jo me shpirtin e tyre .

“Poet, lodhje e vetvetes , /vėrshėllimat se pėrthyejnė ndjenjėn , /Vargu lind si krijesė e zotit ./ O njerėz, u thėrras tė mė dėgjoni :

“Mos i vrisni foshnjat” vargje  nė bark tė nėnės . . . (“Libri i ndjenjės”)

Pėrkufizim i krijuesit, i atij qė lufton pėr pėrsosjen e botės, qė ėshtė padyshim sinonim i Krishtit . . . Njerėzit duhet ta kuptojnė se krijimi shpie jetėn pėrpara , se arti e pėrsos , se vargjet janė patericat qė ndihmojnė tė mos ndalet ky planet me paterica, gjymtyrėthyer nga cmirat, ambicjet, shantazhet e farsės njerėzore . . .

Zoti e lindi vargun qė tė mos tė vdesė bota ... Kėtė e kuptojnė vetėm ata, qė duan ta kuptojnė ashtu si dhe Krishtin, qė e kuptojnė vetėm ata qė duan ta kuptojnė . “Dita rrėzon njė nga petalet e thara , /Nė mitrėn e qiellit lind dita tjetėr . . .” (“Orėt – petale”) jepet mjeshtėrisht ēasti i perėndomit tė njė dite, kur nė Mitrėn e Qiellit nis embrioni i ditės tjetėr...

“. . . Tė kėnaqurit s’e duron asfiksinė , /Lėshohet nė tokė pa frymė . . .” (“Kapėrceve ngrirjen”)

jepet filozofia e rrėzimit tė kėnaqurve para vėshtirėsive tė jetės .

Tek “Poemth i ndezjes sė Shpresės” portreti i shpresės ėshtė arritur me penel Rembrandi . . .

“Nga bregu pėrtej ndez qiri Shėn Maria , duke kėrkuar Jezunė  . . . Unaza e florinjtė ndėrron gisht

yjet e Arushės zmadhohen nga gazi i jetės . . .”

Ndėrsa tek “Ura e Ēudisė” jepet mesazhi i bashkėjetesės midis popujve, njė mesazh i dhėnė nė shekuj nga ajka njerėzore krijuesish  e qė vazhdimisht e sulmojnė politikanėt pėr interesat e tyre meskine .

“Papuja i Egjeut /me dallgėt e shqetėsuara loste ,/“Heminguej”, “ I riu”,  papritmas, foli i ekzaltuar nga kėrkimi: “E gjeta Plakun e Detit . . .”  ( “Papuja i Egjeut” ). Kudo njė plak deti duke u pėrleshur me detet dhe peshkaqėnėt e rilindur aq shumė nė mitrėn e deteve . . .

Ka edhe poezi qė autori, pothuaj, nuk e jep ēelėsin e hyrjes nė tė . Ndoshta sot edhe mund tė hysh, por nesėr vėshtirė:

“S . . .

Si ? . . .

                Stop . . .

                                Spec . . .

                                Sekret . . .

                Spec . . .

                                Sinap . . .

                                                Sakat . . .

                                                                S . . .   rrėzon themele nė shqip ?

                                                                                                                Kriptogramė”) (“

Ėshtė fjala pėr  s. . .  qė u mbollėn me aq kujdes nė sistemin qė shkuam . . . Por kjo kuptohet vetėm nga fjalia e fundit

“S . . . rrėzon themele nė shqip” . . . Vėrtet njė kriptogram, por vėshtirė se mund tė gjesh nė shekullin tjetėr se ē’burra kanė gremisur nė humnerė kastat. Pra ,desha t’i kėrkoja autorit tė japė ēelėsin patjetėr  nė njė mėnyrė apo nė njė mėnyrė tjetėr . . .

Tek vėllimet e reja tė autorit “Seli nė Qiej”, “I vij rrotull Pomones” etj . qė eshtė njė kolane e tėrė artistike me vlera tė veēanta, autori ėshtė dhe mė filozofik , me njė pėrkryerje nė rritje . Romani qė ka nė dorė “Kryefjala e fatales” po vė nė sprovė nėse do tė arrijė nė oqeanin e prozės majėn e poezisė .

Kam bindjen se “Po . . .”

Me kėnaqėsi tė veēantė jap kėtė mendim pėr poezinė e shokut dhe mikut tim tė rinisė. . .

Zoti vendosi qė mbas 35 viteve tė takohemi pėrsėri duke turfulluar nė TOKĖN  E DJEGUR tė satanave... Kristaqi tani drejton Lidhjen e Krijuesve  “Pegasi”, Albania me qendėr nė Gjirokastėr me degė e nėndegė nė rrethe tė ndryshme tė Shqipėrisė sė Jugut si dhe me degė jashtė vendit .Vazhdimisht pranė, mbi  e me Pegasin . . .

Urime ! . . . .

 

Memaliaj, viti 1999.

 

 

 

Plasaritja kėrkon terapinė e dritės

 

Qiparizi i dhimbjes njerėzore

 

( Rreth vėllimit “Pulsi i dhimbjes” i poetit Kristaq F. Shabani)

 

nga Thimjo Peēi, studiues

 

Kristaq F. Shabani dhe poezia e tij pėrbėjnė njėherazi njė individualitet madhor e tė spikatur dhe njė rast tė veēantė nė Letėrsinė e sotme shqipe. Kristaq F. Shabani ėshtė poet i letėrsisė intelektuale dhe njerėzore. Kėtij poeti krenar i shkon pėr shtat njė lloj fisnikėrie e veēantė.

Rivrasja e Profetit,/ kacavirrja e majmunit. /Ringjallja e Profetit: /Ditėn e lexoj sė mbari!

Tė perifrazosh e tė komentosh poezitė e Kristaqit ėshtė njėsoj sikur  tė duash tė belbėzosh, tė thuash keq ato qė janė thėnė me akcent bilbili.

Ecja vuan nga nervat, /pi hapa qetėsuese./Gradat e dhimbjes shtohen. /Nė njė lule tė shpėrthyer: /“Petale shprese dhe lule gjembi!

(Tej Poleve “Pulsi i dhimbjes” faqe 15.)

Poezitė e Kristaq Shabanit kėndohen, dėgjohen,ndjehen, shijohen, meditohen jo vetėm njė herė, por shumė herė.Ēdo poezi ėshtė njė xhevahir me shumė faqe, qė ndrit secila mė shumė e mė bukur se tjetra.

Mermerin me lule e vendosėn, /sa e pa syri mermeri plasi.../Nga mėnga e syrit nxjerr njė “AS”.  Plasaritja kėrkon Terapinė e Ditės.

 (Plasaritje).

Duke e parė ēėshtjen nga pikėpamja e kohės, kėto poezi janė krijuar nė periudha tė ndryshme (Zhej, Sheper, Prishtinė, Peshkopi, Barjam Curri, Athinė) tė frymėzuara nga ngjarje e rrethana tė veēanta. Kam pėrshtypjen duke lexuar librin “Pulsi i dhimbjes”, se autori i tyre shkruan jo nė ēdo rast e me tė parin frymėzim, por kur dallga e frymėzimit shpėrthen masėn pėr tė shtyrė ndėr pėrfytyrime e shprehje tė gjalla. Kristaq Shabani ėshtė njė poet konceptesh. Bėrthama e veprės sė tij ėshtė mendimi, ideja. Dhe ideja vė nė lėvizje krejt botėn e fantazisė sė tij. Tek Kristaq F. Shabani nuk mund tė ndash idenė nga trajta. Ndėr poezitė e tij nuk ka zona tė errta. Krejt bota e tij poetike ėshtė pėrfshirė nga njė dritė e fuqishme.

 Petalja vuri unazė /nė gishtin e saj petak;/ u kurorėzua tė Dielėn /me Pistilin./ Njė puthje nektar/ e premtim pėrbetimi.../ Tė Premten /gishti u bė mė petak./ Papritur unaza nga gishti ra, / i humbi shkėlqimi floririt./ Faji nuk mbeti si gjithmonė jetim. /Faji: “Tradhėtia e Pistilit”/ (Shkelja e kurorės)

Poezitė e Kristaq F.Shabanit u sjellin njė kontribut tė shėndoshė letrave shqipe. Stili i thjeshtė, i qartė dhe i fuqishėm s’ka tė bėjė aspak me formėn abstrakte. Mund tė themi se ėshtė pranė Migjenit, qė e kuptoi artin si njė shfaqje tė pėrpjekjes shoqėrore.

Kristaq Shabani nuk shkruan, por gdhend. Poezitė e tij tė kujtojnė ato gdhendje muratorike me gurin e ashpėr, gurė me tė cilėt zbukuroheshin nė qoshet apo sipėr portave tė shtėpive shqiptare. Ai nuk vargėzon duke renditur fjalė, por kėrkon tė tilla qė tė rėndojnė e tė zėnė vend si gurė nė njė mur mjeshtėror.

 Ai kėrkon harmoninė dhe melodinė si elemente bazė tė harmonisė, kėrkon latimin dhe gdhendjen e mundimshme si elemente bazė tė arkitekturės poetike. Mė tepėr se tek zbulimet e  befta poetike, forca e poezisė qėndron te gjetja, gdhendja e vargut dhe e fjalės, mėnyrė kjo e pranuar si nė poezinė evropiane dhe nė atė shqiptare. Poezia e Kristaq F. Shabanit nė kėtė kontekst ka fizionominė dhe formėn e vet. Ajo ėshtė poezi me tone dramatike e me shpėrthime tė brendshme.

Mendimi i prerė si sakat, “Orė” pa akrepa vetėm me tik – tak tė rrallė. Zemėr me njė aortė me pak gjak dhe nė orė tė pėrgjumura Largėsinė jo s’mund ta kapė… Trembja ledhatohet si njerkė! (“Ligjėrata e drejtė”).

Poeti e zotėron nė mėnyrė tė pėrkryer vargun dhe ngarkesėn emocionale e tipizuese tė fjalės. Fjala e tij e frymėzuar ėshtė plot jetė, plot forcė gdhendėse e me ngarkesė mendimi filozofik e psikologjik, por gjithnjė brenda strukturės sė gjuhės shqipe.

Lutja mė pushton tė tėrin. Fjala e lutjes mė pėrhapet nė trup./Pasthirrma pyetse: “A mund?!…”/

pėrsėritet nė tejngopje./“A mund, a mund?”/Preferoj njė shtrat tė Qiellit. (A mund?)

Si poet meditativ e me horizont tė gjėrė intelektual e kulturor Kristaq Shabani e fut natyrshėm nė poezinė e tij, tė botės shqiptare pėrmasėn ekzistenciale, universale dhe filozofike, ēka ditur quhej “ndikim i huaj” e hermetizues. Ajo e rrit forcėn shprehėse tė poezisė sė tij, duke krijuar mundėsi tė pėrgjithshme, si dhe pėr tė shprehur pėrjetime tė pėrafėrta me mendėsinė e njeriut bashkėkohor nė kėtė fillim shekulli.

Ligjėrimi poetik i Kristaq F. Shabanit ka njė sistem tė qartė organizimi, jo vetėm nė planin ideor, por edhe nė atė gjuhėsor e stilistik. Mjetet shprehėse qė pėrdor poeti (fjala, tingulli, rima, ritmi e tjerė) qėndrojnė nė raport harmonik me pėrmbajtjen e poezisė sė tij; ēdo element i veēantė ka funksion tė caktuar nė kuadėr tė tėrėsisė dhe gjitha sė toku synojnė tė pėrēojnė tė lexuesi  ndjenjėn, mendimin, dispozimin, qė rrymon nė shpirtin e poetit, pėrkatėsisht mesazhin poetik.

Shkurt dhe qartė: Poezia e Kristaq F. Shabanit ėshtė poezi e njė bukurie tė madhe, njė gjuhė e kulluar shqipe. Doja t’i pėrfundoja kėto radhė me njė citim poetik tė Poetit: “Tė vritet bukuria?! Kortezh i vargjeve tė mia.

 

Thanks for the poems, and the photos of your books, i“m impresioned, is amazing the comunication between the soul of people in diferents parts of the world, i think that we have so much in comun, Il polso del dolore, I know about the dolore, i read me my self in you words, and take my atention the last ilustration of your book, the arcangel, is Metatron? I like a lot all about the arcangels, i have write about Michell arcangel and metatron. I have a long poem, Apocalipsis, even aren“t translate to english or italian, but i be working in this, i send you Instrucciones para un arcįngel, i don“t know if is good the translation but i hope you like it.

 

Alejandra Craules Breton