Make your own free website on Tripod.com
Kohės i ndez buzėt
Subjektet e librave- subjects of the books
Home
Vlerėsimet - Evaluations
Botimet Oaz
Fragmente nga librat - Fragments from the books
Intervista- interviews
Contact Me
Family Photo Album

al.jpg

 

          Kristaq F. Shabani

 

            Kristaniadė     

 

                Antologji vetiake poetike

 

          Shtėpia botuese “Marin Barleti” 2005

 

 

 

 

          I VIJ RROTULL

                  POMONĖS

            

 

                                              poezi

 

                          

                                      

       SHTEPIA BOTUESE “ THAMIRIS”

                                          Athine 1998

 

KRISTAQ   F.    SHABANI

 

“ I   VIJ   RROTULL   POMONĖS “

             Ideoi kopertinėn: Autori

          Ribotim

         Botimi i parė  Shtėpia Botuese “Thamiris”

                          Athinė, 1998

COPYRIGHT   ©    KRISTAQ   SHABANI

 

 

 

      

                   T Ė    V R I T E T

 

                                    B U K U R I A  ?  :

                                                                                                                                  K O R T E ZH

                               Kortezhi i vargjeve tė mia...

                                                                                                                                                      

                                                                                                                               I

      

       AERODROMI

 

                 I

 

                             PUTHURĖS

 

      

           N J E R Ė Z,    Kontinentit

                                

                                         r r u d h u r,

                    

                  harrojeni    J A N U S I N  “ lezet” :

 

                        gjysmė        r r e c k o s u r,

 

                                   g j y s mė    M b r e t … , “

 

 

P A S Q Y R Ė     M U R O R E

 

F A T    I    P Ė R S Ė R I T U R

 

 

       

1.

          

Ovidi   ndjen      deje

 

            vetminė   e   AUGUSTIT,

                               kahjen   natyrale      cohės

                    shfaqet   JULIA   princeshė . . . ,

Ovidi   “ndėrton “   ROMĖN

              me   ngritjen   magjike      vargut

                     internimin   e   ERĖS ,

                    mbi   supet   e   saj   tunden

                                              flokėt    julianė !

A mund, a mund,   o Kohė    Inkuzicionare

                 internohen    POETĖT? . . .

         Dy   kahjet   e   cohės

                              njehsohen      Puthje,

          Dy   kahjet   e   Internimit

                              thyhen   e   ngjizen

                              tek   njėra  - tjetra,

            Ndjenja   ovidiane

                       nanuris   Lirikėn,

            Fabia   tejkėnaqet  

                         Odat   Ovidiane,

            . . . Perandori   internon   vetveten . . .

         THYERJA   E   DĖNIMIT   OKTAVIAN

 

 

2.

         “ Rruga “   kishte   dėrsitur

                                   nga   ecja   e   kthesuar,

            si   njė   stėrmundim

                                     i   njė   kalorėsi

                                                 kėrkim

                                                      dorės      bukur . . . ,         

                              “ Rruga “   vėrshėllente

                                 me   buzėt   e   vlagta

            kėngėn   e   “Kėrkimit      Syve      Humbur”,

                                  por   diē   s’shkonte

                                                    bardhurėn . . . ,

            Meneksheja   protestonte

               vazon   e   VILĖS      largėt,

                              Petalia   mėndjemadhe                                                 

                                    thyente   kryet   e   “ Rrugės”,

            . . .   u   lėshua   pa   frymė      tokė,

                              tri   hije   e   arkivolizuan      lule

                                                                              druri . . .

 

“ R O M A N C Ė “

3.

 

            Shtėpitė  e  ngecura

                                                   njė  kujtesė    boshatisur    

                                         si  zallishte  e  ēngjyrosur,

                                               rrethuar  shtrigėrisht

                                                     darė  mjegulle . . .

                                                                    ō  

Toka  vajton  ftohjen

                          inat  nostalgjik  me  planetet,

                                Deti  zbraz  vetveten . . . ,                                                                                                                             Ėndrra  rri    skaj

                                                           varrit    vetėhapur,   

    “Mjellma “   e   kobshme

 

                                           qarkon   mbi   varrin    Legjendė ! …

                                                                      

       P E I Z A Z H    “ P R O T E Z Ė”

 

4.

 “ I urti “   shi   murmurit

   si   qeshja   dinake   pas   shpine,

           Parmakėt   e   Urės nga   spoliatroza   qahen,

                     Dallgėt   e   lumit   shahen   e   shahen,

                             hidhen   apo      mos   hidhen

                                  Zėnkė   Parmakėt ?

                                  Parmakėt   duan   vdekjen   e

                                         tronditur,   parmakėt                          

                                                e   ravijėzuar,

                                                      kėtė   rrallėsi

                                                          kalimtare pa   dhėnie    lajmi . . . ,

Shtatore   lakuriqe   e   mjerimit      dashuruarve

      mbėshtillu   me   fjalėzėn   e   bukur,

             njė   forcė   jepu      qėllojė  passhpinėn   dinake . . . ,

    Passhpina   ka   passhpinėn   e   saj

                                                   pambarim,

                        “ Fijet   e   Shpresave “

                               -  kėnga ,      llamburit

                                       parmakėt   e   sėmurė . . . ,

   “ P A R M A K Ė T “   E   URĖS      VJETĖR

 

5.

Tradhėtia   ndaj   Hėnės

                fshihej   me   ēertifikatė   nderi . . .  ,

                                    Hėna   mbetej   shtatėzanė,

                                              zalisur   prej   Diellit . . .

Kristiani   i   thekur

       i   blinte   lule   plakės   gungaēe,

                vjedhur      Varrezat  e  tė PRENJTURVE,

                           ia   dhuronte   Hėnės,

                               Vejusha   e   “Yllit”      ARUSHĖS

                                           MADHE

                                          njohu   Lulet   e   Pėrkujtimit,

                       Ulėrima :   “ KUSH    M’I   VODHI?. . . “

                              kėrkonte      gjente   vjedhėsin . . .

            “ AI “   vriste   Hėnėn

                              orgjinė   e   zakonshme

                                     me   epsh      mirė,                    

G Ė N J E S H T R A    ME    U N A Z Ė

6.

   qepej

                     dhe   kur   unė   s’doja   t’i shihja   sytė,

                     dhe   kur   fshihesha      qepenėt   e

                                                                 Harresės ;

                      hapte   sytė   e   mbyllur

                         gjente   me   instikt   ku   isha   fshehur,…

               kėrkoi   njė   ditė      Egėr

                        katet  ku   mbruhet  e  fshehta  e  Vdekjes,

                       . . . E   fshiu   Era   me  inatin   e   shpejtė,

                       Tani   e   ndiej   brenda   Vetes !

D  I  K  U  R

 

 

 

            KRISTAQ F. SHABANI

 

 

 

K O HĖ S

 

                           

 

             I NDEZ    BUZĖT

 

 

 

                                         Poezi

 

 

 

                                 ( KRISTANIADĖ)

 

Shtėpia botuese “Marin Barleti” Tiranė 2003

 

 

Kristaq F. Shabani

“Kohės i ndez buzėt”

poezi

Copyright Kristaq Shabani, 2004

 

 

I. Mumjet

 

Mumjet lėvizin nga vendet,

prapė ngurtėsohen

nė Epilogun e dramės.

Heshtja:

ciceron i kuptimit transformues:

Lėvizje- Ngrirje.

 

Mumje

 

 

 

Shkallina ngjitje - zbritje

Pėrpėlitja dinakėron,

klithma rrugėton nė hapėsirė,

Hapėsira pret nė oda qielli,

Odat mbushen me tinguj tė prapė,

Tingujt e prapė pacipėrisht

rikthehen nė pėrpėlitje.

 

Thyen kėmbėt java meite…

 

 

Zbulimi zbuloi zbulimin.

Nė rubrika:  “Gėk e mėk…”

paēka se me gėrma shkruar

“Korrupsion - Moral”

Fshehur disku

i “hapėsirės morale”

tė Diellit nė kanal…

Ē’vallėzim:Behar!

 

Zinzare

 

 

 

Hedhim njė gotė: “Ēlirim”.

Lėmė njė gotė: “Sforcim”.

Vrojtojmė gotat e hedhura tė lėna pėrgjysmė…

Vjellim tė “pirėt” me mėnyrėn tonė:

 “Zhveshim buzėkuqet…”

Harbim

 

Hėna pėrqesh ngrėnien e saj.

Dielli absorbon “ngrėnien” e Hėnės.

Vjen ēasti fatlum:

Eklips: Diell - Hėnė.

Hėna si Eva mbetet shtatzanė…

 

Shtatė

 

 

Nuk vėshtirėsohem

tė lexoj ngjarjet shkruar me shkrim arab…

Syve cinikė rritet

pema dardhė.

Nėn tė vapohem si mollė e bardhė…

 

Vapim

 

 

Tru tė lidhur nė ganxhė tė hekurta…

Duar tė “zgjidhura” tė lidhura me hekur,

Kėmbėt tė hapura, lidhur me hekur…

Prangoset ecja ( nė pamje e liruar).

 

E hekurta e parė

 

 

 

 

Kristaq F. Shabani

 

 

ASMA E LINDUR                     

 

 

 

 

                 poezi

 

 

Kristaq  Shabani

 

“Asma e lindur”

poezi

 

 

Ideoi kopertinėn: Autori

 

 

Copyright Kristaq  Shabani, 2005

 

 

 

I. Njė shelg loton

 

Reja nazike

u martua

 me breshėrin kokėrmadh…

Qielli sa mori vesh

u hap,

Unazat rrugėtuan

fluturimthi nė tokė,

u shkrinė sa ranė…

Ē’inat!

 

Hapje

 

 

I babėzitur

nė rrugė harkore

preu venat me inat brisku…

U pėrlotėn qerpikėt e halorėve,

theu degėt

plot inat fiku…

 

Inat

 

 

Nuk kuptonte

ku e kishte kufirin mali,

ku ndahej kufiri me qiellin,

mbeti i shushatur nė vithe kali,

priste tė ripėrsėritej

panorama me Diellin.

 

Pa kufi

 

 

I urti vijonte rrugėn,

pa kthyer kokėn

dhe rruga nga mundimi urtėsohej…

Koka e tė Urtit vėrtiste Botėn,

Ekuadori i saj ēuditėrisht hollohej.

 

Hollim Ekuadori

 

 

Kundroj Qiellin

zėnkėshumė,

Malet me krye vesh,

kodrushkat  me perēe gri,

bulevarde ku pėrcjellin vetėtima

dhe loti i tyre quhet shi…

 

Loti

 

              KRISTAQ F. SHABANI

 

                   EZMERKA

                                      ME

                                          TOPUZ

 

                                

 

 

                                    Poemė lirike

 

 

 

        Kristaq F. Shabani

       “Ezmerka me topuz”

        poemė lirike

 

    Ideoi dhe realizoi

             kopertinėn:

 

Sponsor

    Copyright ©  2005 Kristaq F. Shabani

 

 

 

 

Ēelėsi i rrėfenjės poetike

 

         Na ishte njė herė njė Ezmerkė e vogėl, por shumė e bukur…. Ezmerkės iu sulėn pėr t’i kėrkuar dorėn shumė “kavalierė” tė moshave tė ndryshme. Kishte ndodhur si nė “koncertalet” e jetės mondane,ku kavalierėt shpejtojnė tė dufojnė dhe tė ēlirohen. Ėndrrat e “kavalierėve” shpėrthyen ose u venitėn atje nė “kurorėn” e ėndrave. Ajo s’u dha kurrė pėrgjigje, veē flokėt e saj tė artė i mblodhi nė njė Topuz shumė tė ēuditshėm.

          Topuzi rrinte ėmbėl nė kokėn e saj dhe priste sinjalin e madh tė lėshimit nė gėrshetė! Duhej qė ndjeshmėria tė ngrihej nė atė shkallė sa topuzi natyrshėm tė risillte nė jetė gėrshetėn… E kush nuk vuante nga moshatarėt e saj pėr ta bėrė tė vetin topuzin?…E shihnin nė ėndrra tė mahnitshme, por, papritmas, zgjoheshin dhe e ndienin veten tė vetmuar, duke ruajtur imazhin e ėndrrave.

            Dikush kishte qejf tė shkėmbente vetėm dy fjalė dhe kaq t’i sillte kėnaqėsinė…Dikush… Dikush… Dikush. Unė i fala njė varg qė i pėrgjasonte lules sė mollės dhe habia ndodhi: Topuzi magjik filloi tė shndėrrohej nė gėrshetė…Kur realizova magjinė i thashė Ezmerkės:

     “Do tė doja qė topuzi tė mbetet topuz…” Dhe i tillė mbeti!…

 

*   *   *

…………….

Prisnim orėn tė vinte,

orėn me tre akrepė tė bukur,

Flutura e mashkullt tė linte,

Puthjen tek e bukura flutur!

 

I luteshim, i luteshim lules,

tė bardhės lule tė Mollės,

nė petalet e ēelta tė sillte,

Puthjen e shenjtė tė shkollės…

 

Dhe Lulja e Mollės u stopua

pėr fluturzėn me emėr lule…

“Pse tė mė mbetet merak mua?…

Qortimi: “Pse s’u sule?”

 

Nė shkrepje lulja bėri eklips,

Dielli shtangu i hutuar,

Njė frazė tha me vėrtik:

“Vetėm Hėna mė bėn eklips mua!”

 

Tundi kokėn tullace ēuditur,

ripyeti: “Kush je ti tė tė njoh?”

Dukej, ishte i tronditur,

tek pa thjesht njė lule mollė!…

 

 

“Eh, more Diell, mendjen tėnde

me ėrrėsim do ta mbush,

Lulebardhėn shihje me endje

me syngrohtėt si prush…

 

S’jam thjesht lule si tė tjerat,

jam lule qė prodhoj dashurinė,

Pa mua s’bėhen pranverat,

s’mė duhet shumė tė tė bind!

 

Sa hap dhe mbyll sytė errėsimi,

gjithė mjedisin pushtoi:

“Kėtu flutura tė qeta rrini…”

Dhe lart, lart Lulja fluturoi!

 

Rreth nesh veē errėsirė,

midis nesh dritė, veē dritė,

pa kaluar mendjes mirė,

njė pėrrallėz - ar panė sytė…:

 

Njė kopsht i magjiktė u shfaq,

me lule tė ngjyrta nė rritje,

Lartazi rridhte njė ujėvarė,

njė pėllumb drejt nesh vinte…

KRISTAQ F. SHABANI

 

 

 

“SELI NĖ QIEJT”

 

 

 

poemė

 

 

 

 

 

 

            ATHINĖ,1998

 

 

Shabani,Kristaq F.

“Seli nė qiejt” poemė

 

 

 

 

Redaktor: Sazan Gjomema, Efthimio Haxijoannu

Art grafik: Albana (Hysi )Prifti

 

Shtėpia Botuese “Thamiris”

 

Ksenja Kolia Fidhipidhu 6, Athina 11526

Tel 7758537-7486958 Fax 7716761

Copyright Kristaq F. Shabani 1998

 

 

 

 

 

K. POZIMI

 

“Zeusi”

 nė rizgjedhje fytyrėn ėngjllt

 nė pasqyrė sheh:

 Pasqyra e nxjerr Ėngjėll…

 

 

 R. NXJERR SYRIN “ĒUDIA”

 

“Presidenti” qesh,

 pasqyra nė Hartė Bote shndėrrohet

 papritmas;

 ca rrudha nė ballė duken,

kapin pėr dore shqetėsimin e plakjes…

 

 

HARTĖ  “TEJĒMENDĖSE”

 

“Presidenti” vrehet,…

Dallon nė fytyrė ca gropėza,

ndien dridhje:

 Diku kukuvajka

 kėndon me zė ligjėrimi…

Nė Hartėn e Botės

 konet e Vullkanit

 flakė marrin,

kufijtė grinden,

 Oqeanet s’e pėrmbajnė veten ,

 Yjet vrasin…

 

Sadamėt

 ruajnė ende shkėputje tymnaje…

 Arafatėt dėrsijnė

 nė misione paqetimi,

 Jelcinėt

 zhduken e shfaqen nė ekrane,…

 Piramidat hedhin nga muret financiare

 njerėz si kukulla druri.

 

 

 

 

 

KRISTAQ F. SHABANI

 

 

 

Dy pronorėt

 

 

Poemė pėr EVĖN

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Shtėpia botuese “Marin Barleti”, Tiranė 2003

 

 

Kristaq F. Shabani

 

Dy pronorėt

 

“Poemė pėr Evėn”

 

 

 

 

 

 

Copyright    Kristaq F. Shabani, 2003

 

 

A mund, a mund?…

 

 

Preferoj njė shtrat tė qiellit….

 

 

 

 

 

SH.

*

 

Nė hapėsirėn e zymtė

tė dilemės dhe mėnjanimit

klithmon e veja e vajtuar

nė Erosin e tretur

nga thyerja konvekse

e ndjenjės sė karfosur

me dy gjysmėgozhdė

tė ndryshkura…

 

F.

Pianoja e vjetėr

ka mbetur nė vetmi me dy nota,

(tė tjerat ose janė ngjirur,

ose timpanet e shpuar

nuk mbajnė dot “ujėrat”.)

 

 

 

 

I.

Le tė ngrėmė dy gota tė thyera

tė ngjitim jetėn tonė tė thyer,…

Le tė zihemi mė shumė

se fqinjėt grindavecė

se bashkėshortėt e divorcit tė stisur…

 

LL.

Le tė ndahemi si pylli i degraduar

me livadhin e djegur pėr njė puthje…

Le tė dashurojmė trurin e dehur

pushtues universesh,

shpėrndarės resh tė harbuara

pėr seks inteligjent;

zhurmon si njė lokomotivė

qė s’ njeh ditė parku…

 

 

Ė.

Llokoēitje erotike

nė dilemėn ditore ku e Hėna

s’dėshiron martesėn

me tė Martėn e kėrrusur…

Tė Martat qesendisin

dhe fjalosen

me tė Mėrkurat brune,…

Tė Mėrkurat harlisen

nė epshe me tė Enjtet,

thyejnė si qelqurina

grindjet e rrepta

  tė Premteve lindėse

tek klithojnė

pėr ardhmėrinė e vogėlusheve…

Ah,e Shtunė,

ditė e ligjėruar pushimi!

Pse je e zhaguvitur

nė kėtė “marsh” pa hapim?

 

 

 

Z.

1.

 

E…., e di ē’do tė thotė

tė dashurosh nė mjegull

dhe si grinjare tė zihesh

me retė e mbarsura

nga shtatzania e kunjave,

tek presin lindje resh? …

 

 

 

 

KRISTAQ F. SHABANI

 

“Vilarėt e verdhė”

 

*  *    *

KOMBI

 

Sy prej smeraldi

me vėshtrim perėndish,

Dhėmbė diamantė

pa kufij tretjeje,

Organe vitale

nė trup me pėrbėrje flori,

Nė zemėr njeriu AJZBERGĖ!

 

I.

Peizazh historik

 

Nė se do tė bėhej njė pyetje: “Kush nuk e ka pasur konturin gjithmonė tė plotė si komb?” Pėrgjigjja nuk do tė rridhte nė tinguj zanorė, por pėrgjigjja do tė jepej me njė vijė tė verdhė tė tymtė, qė do tė ngrihej nė konturin e kėputur, duke shenjėzuar kėputjet e rrjedhura nga “vendime” tė stėrgjyshėrisė politike”.... Buzėqeshjet skenike, lojėrat kukafshehtas tė “Edipėve mbretėr”, passhpinat dinake, kėputnin me “maja tė mprehta” lapsash ngyroshė copa tė kurmit tė kėsaj toke qė prezenca e atij simboli tė shpejtė fluturues me tipare tė jashtėzakonshme, pavarėsisht nga dasitė e ”kungulleshkės pėrrallėzuese” ribashkonte me fluturim dhe  krahėt e saj tė detyrurara zmadhoheshin e zmadhoheshin tė ruanin pėrmasėn tokėsore, identitetin...

Ē’masakėr historike dhe ē’heroizėm mbrojtjeje!... Tingujt e gjuhės sė lashtė shkruanin dhe transmetonin lirizmin brilant, fanatinė e tė mbrojturit tė nderit model... Nusja ngjante me lulemollėn e famshme tė miseve tė pashpallura dhe tė princeshave zana, qė kapėrcenin “vilarėt e verdhė” tė spekulatorėve tregėtues tė pasurisė mė tė patjetėrsueshme – tokės!... Mbi kurrizin tokėsor importohej “identitet”; shartohej gjarpėri kameleon me “pulėbardhėn” e hijshme! Makabriteti bashkonte mė kėrcėnim minusin dhe plusin, duke u humbur nė mugėtirė mendjeje kahjen... Kėnga kishte tre vargje “barbe” dhe njė refren manaferre. Jagot “krifėverdhė” nė salete tė mobiluar me kolltukė “augustinianė” e me lėmim e latim frazash, sakrifikionin, duke rritur pėrmasat e dhėmbėve tė qenit kafshues... Kush pyeste pėr ulėrimat e shprehjes, pėrpjekjen brinjėkėputur, por thika presore futej nė mishjin e profilit tokėsor dhe shitej me “balanca”, qė kishin koefiēent tė pėrkryer rrokės.

*  *   *

“Parisi sot shitet... Kush dėshiron ta blejė, zotėri?... Shitet vetėm me  kaq..., “- thėrriste Tellali. Reflektim reflektori: “Shitet Parisi?!” Pikėēuditsja kėput mesin nga rebelimi.

 “Londra e luanit sot shitet!”... Tellali s’dihej nga origjinohet! Xhentėlmenėt vendosin binoklat dhe bėjnė pipėz veshėt: “Londra?” Tellali ka nevojė tė vizitohet nė njė spital psikiatrik...”.

Pas Londrės i vjen radha Neė Yorkut, Petėrburgut, Stambollit , Madritit..., Berlinit...

“Berlinin duan ta shesin? Ēenduria ngjitet nė Eifel.

“Nga ėshtė shitėsi qė ka marrė pėrsipėr tė shesė Berlinin? – pyet i stepur njė Bis...

“Nga njė shprehje gjeografike...”.

“Si? Shprehja gjeografike kėrkon tė shesė Botėn?”

“Botės po i bie kulmi!... Mė jepni aspirinėn!”

*   *    *

“Pėshpėshet diplomatike hedhin baste;

bastet kafshojnė konture,

ua ngjitin artificialisht kulmeve,...

Njėshi, nė mugėtirėn e qiellit tė ēarė,

gdhihet “3”, “4”,...

 “Patrici” i rrjedhur nga “Plebeu”

1,.... nė shkallėt qė tė ēojnė

 nė bodrumin antik,...

 

Fryjnė erėra,

Princesha bėn orgji me shėrbėtorin....

Pastaj e vret me kamėn e sertė,

pėrbrenda mban ardhjen

                         e njė krijese fortėsore...

Nė heshtje t’i ngjaj atij

                         qė mė barrėzoi,...

Nė prezantimin “kloun”: “Unazės p2.

 

Fshehtėsisė i bie kallai. Kėsaj fshehtėsie koketė tė vjetėr sa vetė dinakėria e mbrujtur nė magje tė fabrikuara! Stėrnipėrit e politikanėve tokėngrėnės kėrkojnė tė korrigjojnė fajet e origjinės sė tyre. Copat e prera tėrhiqen magnetivisht. Pasionet heqin veshjet mėndafshore dhe trupi i tyre i lakuriqėsuar fillon tripletat, kuartetet lėpirse me kėmbėngulje koteleje! Politikės i rritet bishti i rudimentuar. Boritė e alarmit bien tė xhindosura: “Po ikin ata qė kurrė nuk ishin njehsimi ynė. Kalvarėt thyejnė eshtrat e tyre”. Po ra njėra prite se do tė bier dhe tjetra.. Po ra... Mos, o Zot! Ku janė ndarė fetė? Lart apo nė tokė? Mos, ndoshta nė det? Armėt vrasin pafajėsinė e krijuar nga pafajėsia e madhe. Sa herė qė qėllohet nga sy tė larmė, detėsorė, tė kafejtė si vetė toka, lėshohen shqiponja dhe fluturojnė drejt qiellit... Ēudi e madhe! Qeniet e vrara ngjiten fluturimthi nė qiell dhe njė njeri mė pak, por njė shpend shqiponje mė shumė...

“Ėshtė rrafshuar  gjithēka..., “- deklaron i Urti.

“Po themeli ėshtė?”- pyet dhe qesėndis pyetja.

“Na duhet tė shpėtojmė nga vilarėt verdhacukė”.

Bler, Blertė, Bill, antitezė e Bis mar  ku  t,...

Ne po nisemi pėr aty ku kemi qenė...”.

“Mos qani, o Shtatore. Mjaft qė tė kuptoni fajet. Ne ju falim, por faljet ua vendosim nė qafė si medalion”.  Ē’stinė tė jetė kjo?!;: .

“ĖSHTĖ STINA E SHQIPONJAVE, O FOKA TĖ VJETRA!”

Gjirokastėr, mė 25 qershor 1999

 

 

 

        KRISTAQ F. SHABANI           

 

 

                     Refleks

                nė ujėvarė

                                                2

                  Kejda e tė tjera

 

            

SHTĖPIA BOTUESE “MARIN BARLETI”  2007

 

 

           Kristaq F. Shabani

 

“Refleks nė ujėvarė ”

antologji vetiake 2

 

 

Copyright  © Kristaq F. Shabani, 2007

 

Nė njė ekran gjigant qielli filluan tė shfaqen fytyra njerėzish, tė cilėt dukej sikur vinin nga kohėt e shkuara. Fėmijėt filluan t’i tregojnė me gisht. U zmadhua figura e trimit tė kėtij qyteti, ndoshta krijuesit tė saj Gjin Zenepishtit... Ai ishte i veshur me njė kostum trimi dhe nė trupin e tij kishte vėnė armatimin e kohės... Pėrshėndeti turmėn manifestuese. Pastaj u shfaq njė gur i madh nė formėn e nėnė - birit... U zgjua nga gjumi i trimėrisė sė hedhjes dikurshme, pėr tė mos rėnė nė dorė armiqsh, heroina e madhe e kėshtjellės, Ajo, qė i vuri emrin kėtij qyteti krejt tė ndryshėm nga qytetet e tjera tė botės...

“Gjysh, cila ėshtė ajo princeshė e bukur, qė po shfaqet?”- pyeti kurioze Kejda gjyshin.

“Ėshtė ajo... Princesha jonė e madhe..., Argjiroja, dora vetė!... Si e kisha ėndėrruar qenka!...”- u pėrgjigj gjyshi i emocionuar.

“Sa mė pėlqen kjo trimėreshė dhe bebi i saj i vogėl... Si s’qenka rritur kaq shekuj?!...”- shprehu habinė  e madhe nė formė pyetėsore Kejda.

- E, moj Kejdė, nė gur nuk rritet shumė bebi, ndaj ėshtė shumė i vogėl. Rritja e gurit ėshtė shumė e avashtė...

Pasi mori pėrgjigjen, Kejda  vijoi tė ndjekė kėtė spektakėl tė ēuditshėm qiellor, nė tė cilin po dilnin figura tė mėdha vepruese nė historinė, jo vetėm tė kėtij qyteti, por nė planin kombėtar. “Duhet tė pėrqėndrohem nė kėtė rast tė bukur, ndoshta tė papėrsėritshėm” – e porositi Kejda veten.

 Ishte ajo, princesha Argjiro, e cila pėrshėndeste bashkėqytetarėt e saj, duke u zgjuar nga gjumi letargjik e heroik... Djali i vogėl qeshte... Ishte nė moshėn, kur u hodh nga bedenat..., paksa, paksa mė  i rritur. “Mirė, tha gjyshi, mezi rritesh nė gur; kėtė e vėrteton edhe princi i vogėl”.

Gjin Zenepishti i dha dorėn. E pėrqafoi fort princeshėn heroinė e famėmadhe. “Foli popullit tėnd princesha ime...,” – i tha Gjini dhe me njė gjest nderimi u vendos nė krahun e saj tė djathtė. Princesha buzėqeshi dhe nga goja e saj e artė filluan tė dilnin fjalė tė arta: “Tė nderuar stėrnipėr dhe stėrmbesa!... Tė nderuar njerėz, qė e mbrojtėt kėtė qytet dhe qė e bėtė mė tė bukur nga ē’e lashė unė... Ne ngritėm mure tė rėndė, ngritėm kėshtjellė pėr tė mbrojtur lirinė tonė nga mohuesit e lirisė. Ne pėrdorėn sakrificėn qė, ky qytet tė mos binte kurrė nė duar tė liga, qė bukuria e kėtij qyteti tė ndėrtuar thellėsisht me ngjyrė guri tė merrte frymėmarrje: ajėr tė pastėr. Por halė nė sy e kishin qytetin tonė dhe donin qė gjithēka tė bukur tė tillė ta robėronin... Por ne nuk mund tė biem nė duar tė armikut. Shqiptari ose vritet pėr Mėmėdhe dhe triumfon, ose sakrifikohet nė sakrificėn mė tė rėndė e mė tė ndershme. A mund tė bija robinė unė dhe djali im? A mund tė sakrifikoja nderimin dhe nderin? Dhe nderi mė i madh imi ishte tė hidhesha nga bedenat e kėshtjellės sė qytetit tim, tė jetoja dhe tė isha pronė legjendare e tij, tė isha sot kėtu, pranė jush. E ndiej dashurinė dhe ju falėnderoj pėr respektin dhe nderimet, qė mė keni bėrė nė kėta shekuj!”

 Kaq tha Princesha Argjiro dhe turma filloi brohoritjet dhe ovacionet pėr tė.

Ishte ajo, Argjiroja e bukur, nga emri dhe akti trimėror i sė cilės, akt nderi, emrin e mori ky qytet...  Sytė i ndrisnin, i shkėlqenin, Asaj dhe Gjin Zenepishit... Shkrepėtiu pėrsėri qielli dhe u shfaqėn njėri pas tjetrit: Kotoja, Ēajupi, Pandeliu, Bajua, Ēerēiz trimi, Idriz Guri, Hasan Xhiku, babė Ceni...

Nga podiumi qiellor po hidheshin fishekzarre. Kryetari i Bashkisė sė qytetit, si pėrfaqėsues i popullit tė qytetit tė gurtė me simbolin e flamurit kuq e zi, u ngjit nė tribunėn qiellore dhe shtrėngoi duart me patriotėt e mėdhenj dhe gjithė njerėzit me emėr tė madh historik. U uroi atyre mirėseardhjen nė qytetin e tyre.

 

 

 

Kristaq F. Shabani

 

 

 

Eol , tė falem

 

 

poezi

 

 

 

 

1.             K.  E HĖNĖ

 

 

 

SH

K

E      Shiu ngjason me njė vajzė

T         qė ka lidhje me Perėndinė,

            tek qan fajtorėt e pėrmbytur…

 

                Shiu – Vajzė

                    shtrėngohet dhe lind,

                            Shiu – Grua

                               shket si xhind…

 

2.      

 Pelivani qėndron kokėprerė.

P         (I pėlqen kokėprerja e tij)

Ė         Mė shumė vėmendje tėrheq,

L             se sa me kokė nė vend!

Q         Simbolika shndėrrohet nė tellall!

E

S

Ė

 

           

3.

 

 Rrathėt mistikė vėrtiten

L         si rrathė eliptikė,

A         Misteri i trukeve shket

J                nė pėrdredhjen e lajthitur

TH                      me kokė dhije:

I           Daullja ka kohė qė bie!

T

J

E

                            =======

 

4. Pėrralla habitet me vetveten:

S          Refleks i artė,

T         Flakė e zjarrtė.

I          

L         Pėrralla ndez veten si qiri:

            Stili ėshtė njeriu me komb!

 

 

                            =======

 

 

5. Nina, zemrėn femėrore

            me ēelėsin e syrit tė hap,…

I           Dhoma tė qėnkėrka e boshuar:

SH                      Vazo mbetur pa lule

            a me ish lule tharė!

L         Mesnata mbetet e ve

U                         tek e pėrqesh thika

L                         qė preu damarė!

E

 

                            ======

II. E MARTĖ

 

            Kush ėshtė roja i natės?

            “Ledhatimi” i plagosur 

?                          qysh nė vjeshtė?

            A mundet ky ledhatim

 tė fluturojė

            nė “viset” e nxehta

            sado pendbukur tė jetė?..

 

 

                            ====     

               

7.

Puthjet janė lėshuar,

            puthjet tona tė vjetra.

H        (puthjet qė u ranė buzėt!)

A         kaq shumė janė tėrbuar

R         sa qė s’kėrkojnė veē buzė e faqe,

L         por vithe, duar!

I             Ah, provincializmi si do tė shėrohet

S                          nė kasollje puthjesh?

J

E

 

                            ========

8.     Gratė po u jepen burrave nė Tempull,

            “Tė dhėnurit”ndrin nga nuri

A         i tė Zotėrve tė Tokės…

L         Ato vijnė pas orgjisė

B                kėnduar nė kėngėt e Agimit…

A         “Lulet” e poezisė

            provasale: ALBASĖT:

S

Ė            Kalorėsi fjeti

          nė shtrat me   bukuroshen

T                                                                tėnde,

            Ti po gjuaje drerin nė pyllin e dendur,

                 a bridhje nė emigrimin e Botės,

                           ose kishe zėnė njė shtrat tė huaj,

                    futur nė gjoks qumėshtor…                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               

           

            Jashtė ruante roja

            (duke frenuar agimin!)

                    Po bie agimi dhe albasilėt dalin

            nga shtratet, pa u vėnė re nga fqinjėt…,

                  (Rojat bėjnė mjegull!)

           

Oh, o ndarje me skenė tronditėse

            dhe me njė akt tė pėrafėrt.

            Siē ndaheshe ti nga krahėt e dashura,

            ndahej edhe i dashuri i “zogėzės” sate!

            Emrin e kalorėsve mbante zemra    

          fshehur…

           

 

                          Kristaq F. Shabani

 

 

 

 

             

           Refleks nė ujėvarė

 

 

 

(“Sarushja” 

              dhe tė tjera)

 

Antologji vetiake pėr fėmijė

                                 

 

 

                  Shtėpia botuese “Marin Barleti” Tiranė, 2006

 

 

Kristaq F. Shabani

“Derdhet ujėvara” (Sarushja dhe tė tjera),

antologji vetiake pėr fėmijė

 

 

 

 

Konsulent (pėr idenė e romanit): Ēajup Shehu

Recesente: Frosina Shabani

Art grafik: Elton Galanxhi

Ideoi kopertinėn dhe ilustrimet pėr romanin: Zarina Thana

Copyright  Kristaq F. Shabani 2006

 

 

 

 

Shtypur nė Shtypshkronjėn e Shtėpinė botuese ”Marin Barleti”, 2006

 

 

Fillesė

 

Tė dashur fėmijė! Sa dėshirė kishim qė t’ju rrėfenim dy histori tė bukura. E kishim ngulitur nė mendje qė historitė e Sarushes  dhe tė Pepenelit t’i bėnim prona tuajat. Sarushja ėshtė njė personazhe e ditėve tona, ndėrsa Pepeneli ka qenė shumė i dėgjuar nė viset jugore. Ne e dimė qė ju jeni tė vėmendshėm dhe do t’i mėsoni pėrmendėsh kėto histori, tė cilat do t’u shėrbejnė nė jetėn tuaj tė pėrditshme. Ne u nxitėm nga dėshirat tuaja pėr tė lexuar libra dhe nga kėrkesa juaj drejtuar gjyshėrve dhe prindėrve qė, herė pas herė, t’ju kėnaqin me histori e pėrralla.  Ndaj ne s’po vonohemi. Fillojmė shpalosjen e tė bukurės qė do t’ju mahnitė ju dhe do tė na  shkarkojė ne nga emocionet qė pėr shumė vjet i  kemi mbajtur nė letėr. Duhet tė shtojmė kėtu se ky libėr nuk ka kufizim pėrdorimi duke filluar nga parashkollorėt dhe se merr nė konsideratė zhvillimet dhe ecurinė e sotme si dhe pėrspektivėn e mendimit fėminor.

 

                          Autori

 

 

* * *

Hyrje

 

Kur e shikon atė vogėlushe gazmohesh dhe tė ndrit fytyra, jo vetėm ti qė e shikon, por  edhe ambienti i zbukuruar nga dora e njeriut duket sikur entuziazmohet dhe fiton njė trajtė tjetėr.

E quajnė Sara, por gjyshi i saj pėrdor atė zvogėlimthin e bukur duke e quajtur “Sarushja”.

 

 Kreu i Parė

 

Kėngė dhe gjė e gjėzat

 

Gjyshi i kėndon nė ēdo orė tė ditės:

 “O Sarushe, Sarushe,

a mund tė tė quaja ndryshe?”

Je e bukur porsi flutur…

Sa e dukur, sa e bukur…

Oh, sa i lumtur, sa e lumtur!

Dhe Sarushja kėndon e kėrcen si flutur, fluturon si bletė duke u marrė erė lulearomave tė shumta tė lulishtes, tė cilin e ka bėrė gjyshi i saj duarartė dhe mendjeartė. Sarushja s’ndahet nga gjyshi. Nė kopsht ka mėsuar se ē’ėshtė gjyshi dhe gjyshja, si i duan ata fėmijėt; si pėrkujdesen pėr ta. Po kėshtu ka mėsuar se si duhet t’ua shpėrblejė ajo kėtė dashuri gjyshėrve tė saj.

O Sarushja, gjashtė vjeēe,

gjithmonė mė bėn pėr vete.

Eja, kėtu, moj flutur,

tė tė japė njė tė puthur!…

Dhe puth gjyshi e puth Sarushja. Tė dy s’kanė tė ngopur me njėri - tjetrin.

 

Gjyshi: “Puthja shpreh dashurinė,

              qė ndjejmė, Sarushe, nė shpirt,…”.

Sarushja: “E di, gjysh, e di,

                ēdo tė thotė ngrohtėsi…”

Dhe gjyshi e merr nė prehėr dhe fillon t’i kėndojė:

“ Kam njė burbuqe tė ēelur,

  burbuqe trėndafili,

 me aromėn mė ka dehur,

 nė shpirt kėngė bilbili…

Kur mė lindi kjo burbuqe,

unė gėzova pa masė,

vrapova nė jetėn time,

ēuditėrisht u linda prapė…”

Sarushja dėgjon kėngėn e gjyshit dhe nuk e mban dot atė qė ka pėrbrenda:

“Sa tė dua unė ty, gjysh,

ti jo, jo, nuk e di,

a mė futesh dot nė shpirt,

tė mėsosh sa dhe si!…”

Dhe gjyshi fillon gjė e gjėzėn:

“Kush  ėshtė lulja mė e bukur

qė lindi nė livadh shpirti,

ndrit  si hėnė, ndrit si ylli?…

Sarushja, pa u menduar ia kthen gjyshit: “Sarushja”.

“Tė lumtė, Sarushe, e gjete menjėherė. Tani duhet tė bėsh kujdes se gjė e gjėza e dytė nuk ka lidhje me ty. Prandaj vure nė pėrdorim mirė logjikėn…”

“ Shih gjyshi, kėshtu na thotė dhe edukatorja nė kopsht: “Vini nė pėrdorim logjikėn!” Po kėta sikur e kanė bėrė me fjalė”.

Sarushja, pasi fsheh mendimet e saj, me sytė e saj kaltėrues shikon gjyshin dhe qesh.

“Thuaje tė dytėn, gjysh, se do tė ta gjej”.

“Kush s’i lė dy gurė bashkė,

as brenda, as jashtė?”

Sarushja bėn sikur mendohet. Sjell ndėrmend tė gjithė shokėt dhe shoqezat e saj tė kopshtit dhe ata, tė cilėt banojnė afėr gjyshit nė fshatin e bukur, pranė qytetit tė gurtė. Sjell ndėrmend edhe shokėt dhe shoqezat e qytetit ku banon…

 

Gjyshi:

“Ē’ke, Sarushe, qė mendohesh,

s’e gjen dot gjė a gjėzėn,

ke nevojė tė konsultohesh,

ik pyete njėherė nėnėn…

- Jo, more gjysh, unė jam “dinake”, mė ke mėsuar qė tė jem pak e tillė, tė mos ma hedhin nė jetė se kjo botė ka dhe njerėz tė liq… Nuk pres ndihmė nga gjyshja se e di vetė. Po ta them pėrgjigjen time. Ajo quhet “Sarushe”…

E merr hopa nė krah gjyshi dhe i reciton njė vjershė tė xhaxhi poetit.

 

Portat e dashurisė

 

U puthim shikimin e bukur,

tek u rrjedh nga sytė,

u puthim fjalėzėn e rritur

tek u shket nga buzėt e njoma…

I puthim nė gushė,

i shtrėngojmė nė doēka…

Ah, dashuria pėr ta

ka me qindra porta!

 

 

KRISTAQ F. SHABANI

 

PROFETI  I  LIRUAR

 

 

 

 

 

 


                                         Shtėpia botuese “ Marin Barleti”, Tiranė       

                       

 

 

KRISTAQ  F.  SHABANI

 

 

“ PROFETI  I  LIRUAR ”

skica dhe tregime

 

 

                                       “ A mund tė zbrazet

                                                         me lugė DETI”

                                                                   PYET  PROFETI

 

    Nė kompjuter:      ALBANA  HYSA

Shtėpia  botuese  “ THAMIRIS”

Fidhipidhu 6, Athine 11526

Tel. 7758537 – 7486958, fax 7716761

ATHENS,   GREECE  1998 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           

Ribotim

 

COPYRIGHT   ©    KRISTAQ   F.  SHABANI

 

Shtypur nė  Shtypshkronjėn e Shtėpisė Botuese,2004

              “Marin   Barleti” Tiranė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A  P  O  T  E  O  Z  Ė

 

Njė arkė kartoni... Trupi i saj i mishtė... , mish bananesh. Mbi karton ekspozuar banane tė madhėsive tė ndryshme... Zėri i dalė nga korda tė ngjirura, tashmė i njohur:“ Ejani, banane cilėsore... Vetėm me... lekė copa... “

      Nė syrin e tij si tė qelqtė dikton, pa gabuar, tė ardhmen. Pyetjes sė kudondodhur:“ Sa shite?...” Njė ngritje pakėnaqėsie supi. Eshtė “fjalorthi” i afirmuar i gjesteve...

Tundimi i tė ftohurės sė mėngjesit takohet me ngricėn e akullt tė mbrėmjes. Dimri e gjeti me fėshfėshen e kafenjtė, tė dalėboje dhe po e lė me tė tillė.

       Banane... Banane...ba na ne...15, 20, 25,...15,... 20,...25.

 (Misėr... Misėr...Misėr. Mė shtyn me bėrryl ba..nane. B-ja rikthehet dhe ēuditėrisht formon njė fjalė tė tingulltė:”BISER” )

Pragshekulli ( Fundshekulli ) nėnēmon misrin e flokėve tė   mustaqtė... Misrin e artė pėr barqet e pangrėna dhe fytyrat e metizuara...

Misėr Apoteozė...

“Blini banane e do tė mbeteni tė kėnaqur . . .

Banane vitaminoze . . .”

Banania kėndon “Kėngėn e Bananes”...

Banania kėrcen “Vallen e Bananes”...

... Njė plastmas i polit jug me 5 kokrra vezė, njė tufė sallatė...  njė kile qepė... ½ bukė... , ngjiti njė banane plastmasit tuaj jugor.

Njė lypės me njė kėmbė si tė cunguar tė mbėshtjellė me cohė tė pistė nė sajim model, kėndon nė stilin e tij “KĖNGĖN  E   LYPSAVE”...

            Teksti:!

            Muzika: $

            Orkestroi: ;

Oh, ē’refren:“Ndihmomėni, o Njerėz

                            tė kamur e tė pakamur...,

                            ndihmoni kėtė gjysmėnjeri...,

                            tė erri e tė gdhijė ditėn e tij,

                            nė trotuarin e ēpllakuar

                            ta zėrė gjumi i rėndė”...

Dhe Lypėsi qesh. Ndoshta mendon se Nesėr do tė jetė Kryelypėsi i Shoqatės tė Lypėsave e mund tė ketė njė shtėpi lundruese..., qė mund t’ua jap turistėve kontinentalė me dollarė ēdo natė... Oh, o ėndėrr vrapuese ngjyrėjeshile qė po mė torturon ! ...

            Pi njė gjysmėcigari “Marlboro” tė flakur nė trotuarin e ēpllakėzuar e me pllaka tė ravijėzuara nė 3, 4, 5, pjesė..., ravijėzimet tregojnė moshė tė thyer... Hedh gjysmėshikimin qesėndisės tek shitėsi i bananeve..., shtrin dorėn e ngrėnė, ndėr gjysėm tė shtrirė lutjen . . .                                                                          

Bananeshitėsi, me pozė tė kamuri, kėrkon nė xhepe njė monedhė ta hedhė... Sė fundi nxjerr njė 50 qindarkshe tė metaltė. E hedh mbi pllakėn e betontė. Nuk dėgjohet tingėllima e “florinjtė” dhe  drejton trupin si nė “paradė” bosash!

            Lypėsi kėndon i kėnaqur Kėngėn e  Lypėsave...

“Ba...na...ne...banane... apoteozė migjeniane e etur pragshekullit tė ri... Syēakėrqejf tė dal nė asistencė . . . 1 lek i nxjerrė nga njė portofol, i thėnēin portofol, i qafuar nė gushėn e hollė.  1 lek nga tė 150 gjithsej dhe njė lutje tė varfėri pėr lypėsin:“Ndihmoje, o ZOT! Mėshiroje !...“. Mbeten dhe, dhe ... 149 lekė... “

Lypėsi nuk e sheh nė sy:“Nuk dua, jo, oh tė lutem, o njeri, ti mė dhe lutjen...”, - dhe matet t’i kthejė njėlekshin... Sot ka fituar dyfishin e trefishin e 150 lekėve:“Merre, o njeri i mirė, 1 lek nga lypėsi..., merre...”.

            Bananeshitėsi nuk po thėrret, ndjek dialogimin e    brishtė.

            Papritmas, njė burrė i kollarisur i flet rreptė lypėsit: “Zbuloje intrigėn nga coha e pistė. Poshtė cohės fshihet misteri.  Dhe akuza “Njėmijė shejtanėzi fshihni ju lypėsat... “

KY  ĖSHTĖ  KORRUPSION  I  GJALLĖ. Kėtė duhet ta shikojnė pushtetarėt...” 

 I shkoi krahun bashkėshortes me kortezi dhe ndoqi rrugėn pėr nė lokalin mė tė kushtueshėm tė qytetit pėr drekim.

            ... Bananeshitėsi ka sy tė gėshtenjtė. Sy ėndėrrues pėr njė   kioskė...Njė ēift i ri del nga PICERIA “AVANTI” me dy hamburger nė duar.

            Lypėsi shtrin dorėn dhe nis refrenin.Thith erėn hamburgeriane.

            “Ah, Fojerman!... Fojerman... pėlqyes i hamburgėrve... Tė dua KAMPION...“.

 

 

                                                                                            1992

 

 

 

 

VDEKJA  E  BRUNOS

 

            Po vėshtroja i stepur Brunon. Mė ngacmonte diēka nė kraharor, sikur mė thumbonte. Doja tė ēlirohesha, por shqetėsimi po mė rrėnjėzohej. Dhimitra, njė grua qė pronė kishte finesėn dhe nga ana ndjenjėsore sentimentalizmin shpėrthyes me lot tė pikėzuar nxirrte njė fjalė prekėse nė tejfundin e saj mbėrthyes : “SIKUR . . .”  Unė as lėviza nervin, por nė harresė patetike ngultas vėshtroja qėnien ku isha kapur : BRUNON . . . . Pastaj lėshova njė fjalė si tė belbėzuar :           “ Ēfarė ? “ tė stėrgjatur paksa.

            Dhimitra ripėrsėrit fjalėn vejushe : “Sikur . . . “ .Unė nė atė ēast ngrita syrin dhe i hodha njė vėshtrim soditės fytyrės sė saj me njė bukuri tė pazakonte. “Ah, kėto qėnie kaq befasuese e me tėrheqje tė magjikshme tė vuajnė . . . O  Zot, shpėtoi kėto krijesa qė natyra t’i ketė gjithmonė pronė tė veta! O  Zot, shpėtoi kėsaj finese ėngjėllore tė dashurin tronditės tė zemrės “BRUNON” .

            Dhimitra mė vuri dorėn e saj tė ngrohtė nė sup dhe afroi fytyrėn e saj afėr times, aq afėr sa ndjesia ishte e kapshme . . . Njė lot i ndarė me dysh ra mbi faqen time, duke u rrukullisur nė pak milimetra. Nė ēast, me gishtin tregues ndėrpreva rrokullisjen e mėtejshme. Loti ishte i nxehtė dhe pėrvėlonte e pėrvėlonte . . . Pas pak e shpėrndava kėtė lot tė Dhimitrės nė faqen time, duke shkruar nė gjuhėn e saj emrin e saj. . . Kėtė tė fshehtė e futa nė postėn e madhe tė zemrės.

            Me aftėsinė qė kishte, ajo e kuptoi veprimin tim njerėzor, i cili nė gjuhėn e tij thoshte : “Ndarje dhėmbjesh sė toku . . . Bashkim ndjenjash sė toku . . . “

            Brunua rėnkoi. ishte njė rėnkim mėse domethėnės e nė tė njėjtėn kohė jepte njė mesazh kėnaqėsie. Nė fytyrėn e tij u shfaq e ekranizuar njė buzėqeshje tipike aq e njohur, aq e dėshiruar, aq e pritshme prej Dhimitrės. . .

            15 vite me Brunon, njė jetė e kaluar Ditė ! Njė jetė me ditė tė lidhuar si rruaza tė tejbukura, me tufa lulesh, ndjenjash, takime e pėrcjelljesh, fjalė tė ėmbla e mosthyerje zemrash, qortime tė gjetura. . . , shėtitje fantastike nė pyje, plazhe detesh e liqenesh ! Ditė tė mbushura me mirėmėngjese flutura, mirupafshim me mėndje tė ngritura . . . , me : “Mos u vono, o zemėr! “Mė prit pak, o shpirt!... “ Kujtimet kanė jetė sa njerėzit, apo dhe mė tej tyre... Kush mund t’i frenojė kujtimet? Eh, o pyetje frenuese!

“Ēfarė sikur..., sikur..., sikur?” Ē’enigmė vrasėse ka kjo                   

pyetje qė ndjell mosqėnien, qė thatėson jetėn...

            Era e dafinės filloi tė kundėrmonte kėndshėm. Brunua shikonte vetėm me sy gjysėm tė hapur. Fjala “sikur”, e mbėrthyer nė thonjėzat e saj, stepej, kur Brunua merrte paksa gjallėri, qė ia dhuronte ēasti...

            “Mė thuaj njė fjalė, o Bruno i dashur... Mė jep njė shenjė nga ato tė tuat, tė ndiej nė deje gjallesėn tėnde. Flake mekjen, o shpirt i Dhimitrės. Do t’ia hedhim dhe kėtė radhė, o ėngjėllor!…” Kėshtu i jepte guxim jete Dhimitra dhe me dorėn e saj preku gushėn e tij, duke e pėrkėdhelur me plot talent. Brunua, tek dėgjoi fjalėt dhe ndjeu pėrkėdheljen, ribuzėqeshi. U kujdes qė sytė tė lėshonin njė shikim tėrė politesė.

            “Ashtu, o xhan..., xhan..., xhan!...” - e pėrgėzoi Dhimitra dhe nga entuziazmi mė kapi gishtrinjtė e dorės, duke ndarė e emocionuar gėzimin.

            Njė burbuqe sakaq hapi petalet e saj me njė tė kėrcitur tė lehtė. Nga Deti po vinte mysafire, nė vilėn e Dhimitrės, njė pulėbardhė mjaft e bukur. Ardhja e saj sillte Detin. Ajo me xhentilesė u ul, pas pėrshėndetjes me ne, nė krah tė Brunos dhe filloi tė thoshte porositė e Detit:“ Deti mė porositi tė them “tė shkuara! Shėrim tė shpejtė. Mė dha kėtė ilaē pėr t’u mjekuar, duke e pėrdorur pėr tė lyer dhimbjen tri herė nė ditė, nė ēdo 8 orė... Ke pėr tė parė sa shpejt do te shėrohesh, Bruno...”

Pastaj iu drejtua Dhimitrės:“Zonjė e madhe, zonjė e nderuar! Pėr ēdo gjė qė ke bėrė pėr Brunon, zoti ta shpėrbleftė!...” Ky ėshtė urimi i Detit. Pastaj m’u drejtua mua pulėbardha me tė ėmblat fjalė:“Respekt nga Deti pėr ty, o kalimtar njerėzor, pėrsa ke bėrė e pėr kujdesjen ndaj mikut tė tij”.

            “Faleminderit, o pulėbardhė e sjellshme !”- ia ktheva unė, paksa i emocionuar. Mė kish pėrgėzuar vetė Deti ! Pastaj pulėbardha vazhdoi:“Mundohu, me ēfarė ke nė dorė qė... miku Bruno tė jetė sa mė afėr, pranė DETIT...“

“Faleminderit, o pulėbardhė e sjellshme..., -  ripėrsėriti frazėn time Dhimitra dhe mė tej vazhdoi: - Deti me ty po na shėron dhimbjet. Sytė e tij tė kaltėr veē dashuri pėrcjellin...“

U ngrit lart pulėbardha dhe fluturoi drejt Detit tė saj, fluturonte kjo emisare e madhe e ndjenjės, pasi kishte plotėsuar misionin qė i kishte ngarkuar Deti . . .

Ra zilja e telefonit. Dhimitra vrapoi. E dėgjoja tek e pyesnin pėr Brunon. Unė po i qėndroja pranė mikut tim. Ishte nėna e Dhimitrės, qė po pyeste . . .Zilet po binin njera pas tjetrės. Pyetja ishte vetėm njė : “Shėndeti i Brunos!”. Lista filloi me zonjėn Eleni, kunatėn, avokati me tė shoqen; Llambi me Qirjakullėn; Taqi me Krisanthin, Stelio me Zojėn, Parashqevia me Angjeliqinė . . . Nga Franca mori Petrua me Aritinė, nga Anglia Nica me Ksanthullėn, nga Gjermania Maria me Janin, nga Italia Nikola me Dhespinėn . . . nga ku nuk morėn ! E pyesnin Dhimitrėn tė niseshin, apo tė prisnin telefonatėn e saj. Ajo pėrgjigjej shkurt dhe i informonte se Brunua vuante po shpresa dhe kujdesi do ta kthenin. Unė ndjeja telefonatat e shumta dhe i thoshja Brunos se kush mirrte nė telefon. Ai shprehte falėnderimin me njė tundje tėrė kortezi tė kokės dhe buzėqeshte lehtazi . . . Sa uli telefonin Dhimitra, prapė ra zilja. Ishte zėvendės ministri i Kulturės, njė mik i hershėm i Dhimitrės. Pastaj u interesua vetė Ministri i Shėndetėsisė, i cili tėrhoqi vėmendjen pėr mosinformimin mė parė qė t’i jipej ndihma e parė mjekėsore zotit Bruno dhe tė vazhdohej me atė mė tė kualifikuarėn, qė dispononte shteti pėr shtetasit e tij mė tė privilegjuar : “E kemi pėr detyrė tė bėjmė gjithēka kemi nė dorė, sepse takimi para dhjetė vitesh nė Santorini ishte mjaft mbresalėnės i paharrueshėm pėr mua . . . “Kėto fraza tė veēanta tė shkėputura nga bisedat telefonike shprehnin reputacionin nė rrethet e larta . . . Zilet s’mbaronin . . . , njė zgjaturi e paimagjinueshme zilesh. Vetėm zile dhe fraza mbarsnin mjedisin . . .”

            “Thuamė dhe ti njė fjalė, o Bruno, veē njė qė tė mė ngrohė . . .” - i lutej Dhimitra. Ai nuk pėrgjigjej veē e pėrkėdhelte me duart e tij tė bukura . . . E pėrsėri e pėrsėri telefonata vetėm telefonata nga miq, tė afėrtė e zyrtarė. Vetėm Presidenti dhe dy kryetarėt e Partive kryesore ende s’kishin telefonuar pėr t’u interesuar pėr shėndetin e Brunos, por sidoqoftė elita zyrtare kishte “marrė” edhe pėr ta . . .

            “Po vjen njė mjek i specializuar pėr zotin Bruno, i dėrguar nga Ministri . . .” - vinte zėri  i hollė i njė gruaje nga ana tjetėr e telefonit. Brunua u shtri nė krevatin e tij.

“Bruno njė lajm i madh dhe shpėtimtar. Do tė vijnė, Bruno, pėr tė tė shėruar ty... Do tė shėrohesh, Bruno, patjetėr... Do tė shėrohesh! ”

Ra dhe njė zile.  Kjo kishte njė tingėllim tė veēantė. Dhimitra ngriti receptorin dhe pastaj m’u drejtua mua:“Ju kėrkojnė juve”.

Ishte redaksia e gazetės sime. U pėrshėndeta me kolegėt. Ata mė komunikuan njė si urdhėr dhe mė thanė se duhet tė nisesha patjetėr diku. Ula receptorin dhe vura nė dijeni zonjėn Dhimitra. Ishte njė ndarje dhimbjeje. Brunua mė shihte me sytė e tij dhe dukej sikur donte tė mė thoshte:“Mos,  mos ik, miku im i mirė, mos mė lė! “ Gjesti i tij lutės mė preku. E pėrqafova Brunon dhe i thashė:“Do tė kthehem shpejt. Tė tė gjej tė shėruar.“ Ai tundi kokėn si e tund miku pėr mikun. Para se tė dilja e pashė dhe njeherė. Eh, ē’ėshtė ndjenja! Dhimitra mė pėrcolli deri tek dera e vilės. Nė momentin e ndarjes mė pėrqafoi fort dhe mė tha:“Mė merr nė telefon, Sotir..., nė       telefon. Po sikur?” - mė pyeti ajo me dy sytė e saj tė tejbukur. Nė vend qė tė pėrgjigjesha pėr “sikurin” e saj tė llahtarshėm, i putha sytė dhe e shtrėngova fort, duke i thėnė me kėtė veprim gjėra mė tė mėdha se fjala. Hipa nė makinė dhe u nisa pėr nė destinacionin e caktuar...

 

0 0 0 0 0 0

                                   

Ende nuk isha ngritur nga krevati tė nesėrmen nė mėngjes. Njė zile telefoni ra papritur. “Ē’tė jetė ?”- pyeta veten. Ngrita receptorin dhe nga ana tjetėr m’u transmetua njė gjėmė e  madhe. . . Kėtė e kuptova nga zbėrthimi i kodit tė dėnesjeve, qė sa vinin dhe shtoheshin. Ishin tė qarat e dėshpėruara tė zonjės Dhimitra. U preka aq shumė sa nuk dija ē’tė shpreh nė kėtė dimėr dhimbje . . . Kish vdekur qeni i bukur me emrin kristal Bruno ! . . .

 

 

KRISTAQ SHABANI

 

 

 

 

“A

 

 

SEAT

 

 

IN

 

 

HEAVENS”

 

                                                                                       

                                                                                                        

                                                                         Poem

 

 

 

 

 

                                                   “MARIN BARLETI” PUBLISHING HOUSE, 2005 SHABANI KRISTAQ

 

 “A SEAT IN HEAVENS”

                                            Poem

 

 

Editor: SAZAN GJOMEMA

 EFTHIMIOS XATZIIOYANOU

 

 

LITERARY CONSULTANT: Andrew Geuter

 

TRANSLATED BY: ARJAN LIGU

ELEFTHERIOS PHOTIOU

                                

GRAPHIC ART: Arjan LIGU

 

This book was prepared under the care of:

Arjan LIGU – Translator, Vice-Chairman of the Board of Directors, ANTTARC – Tel/Fax: 00355 72 64651

 

This poem was translated from the 1998 Greek edition of the “THAMIRIS” Publishing House, Athens, Greece

 

 

PUBLISHER: MIMOZA AHMETI,

“MARIN BARLETI” Publishing House, TIRANE, Albania

Tel/Fax: 00355 42 40106

 

ISBN

 

Copyright © 2001 Kristaq Shabani

 

 


C. THE POSING

      “THE ZEUS”

    In re election in the mirror beholds:

    The mirror makes him an angel.

 

R. THE SURPRISE TAKES THE EYE OUT

    “The president” laughs,

     the mirror is al tered suddenly

     into a world’s map;

     A few wrinkles on the forehead appear

     And by the hand take the concern of growing old.

 

 

Y. MORE THAN CRAZY MAP THAT MAKES YOU

    

     Sullen grows “The President”,…

     A few hollows observes on the face,

     And trembles:

     Some where the owl

         is singing mournfully…

     In the world’s map…

         the cones of volcano

          get fire,

      The frontiers quarrel

      The oceans can’t restrain themselves,

      The stars kill

      The Sadams are still keeping seccations of smokes,…

      The Araphats sweat in peace missions,

      The Jeltsins appear and disappear on the Screens,

      From the financial walls the pyramids

                                         are throwing down

      people like wooden dolls.

 

 

 P. THE BIG SPOT AND THE BIG ACME

 

    From the observation spot,

    The whole world is seen in the palm of the hand,

    At the observation spot the world matches are played:

   “REN” –in diplomatic missions,

   “CHECK…” –at power’s crashing

    “MATES”…- are worked out by the analysts

     of the world’s Whitest House…

    “The President” poses,

    Flashes –are lit with the deep thought:

    The screens will have their “menus” full

    The laugh synopsis of a tangle silence,

    Something is going away into the world’s body

    With its wrinkled appearance:

    The high temperature anger

     Homologues like their colorful Ace,

     You are a traveler in that which is overcalled

                                          “POLITICS” 

 Beware your eyes from greediness

   Beware your eyes from blindness

   A sealed paper takes you up or down…

   The applause originates from the man,

   The hand clapping is turn out like a poster

   You remain with no eyes on you, at midday

   The platform lessons the brown brightness: like a portrait…

   Degradation grinds it like wood - grinders do

   And wood-flour…wood –flour…

   Soloists of the song ”The President’s fall”

   Window’s tears paint the Marble…

ΧΡΗΣΤΑΚΗ  ΣΙΑΜΠΑΝΗ

 

 

 

 

 

«ΟΑΣΗ»

 

ποίημα

 

 

 

 

 

 

 

ΤΟ ΒΙΒΛΙΟ ΠΡΟΕΤΟΙΜΑΣΤΗΚΕ

ΑΠΟ ΤΟ ΣΥΝΔΕΣΜΟ ΔΗΜΙΟΥΡΓΩΝ

“ PEGASI” GJIROKASTWR, ALBANIA 2004

 

 

Μεταφραστής;  Κωστας Γκατζωνης

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Τ Ι

ΝΥΧΤΑ ΓΕΜΑΤΗ ΑΣΦΥΞΙΑ

 

Η σουβλερή...

γλυστρά στ’ άσπρο χαρτί,

Τα έξυπνα σοφίσματα αναμοασούναται

σε παγερά περιβάλλοντα,

όπου οι σταλακτίτες

κι οι σταλαγμίτες

δείχνουν μια  γυμνή εποχή.

Η νύχτα στραγγαλίζει

το λαιμό με το χέρι της

και κραυγάζει με τα

 « Ωχ,Ουχ, Αχ,Εχ!...»

Η ομίχλη σε πνίγει

 ανασαίνω, ομίχλη ρουφώ,

Ομίχλη κι ανάσα ντυμένες στο σταχτί,

και σάμπως να προσπαθήσεις

τον Ουρανό να καθαρήσεις...

 

&&&

Ο Ουρανός μ’ανάκατα σύννεφα

 γυρμένα μπρούμητα

με κομμένα κεφάλια...

Τ’άστρα των Άρκτων μισισκοτωμένα

π’ αφίνουν ενέχυρα

στο  γένος των Άστρων...

Τα μικρά αστέρια δάκρυα

χύνουν αδιάκοπα

και σφίγγουν φοβισμένα

τις πληγωμένες μανάδες.

Αστράματα λάμπουν απ’άκρη σ’άκρη.

Το Γέλιο που να’χει κρυφτεί;

Σε τέτοιες συνθήκες τα κωνοφόρα μόνο

πρασινίζουν και οι ξετσίπωτοι!...

 

 

ΟΥ.2

ΚΑΨΑΛΙΣΜΕΝΟ ΚΕΝΤΙΣΜΑ

ΣΤΟ ΚΑΜΙΝΙ ΤΗΣ ΨΥΧΗΣ

 

Χάθηκε η Σελήνη,

του Μολυβιού η μύτη τη ζητάει,

Ο Ήλιος μ’επίδεσμο στο κεφάλι

που μεταβιάς τις αισθήσεις κρατά...

Τη Νύχτα τάχα πρέπει ν’αφήσουμε 

 που αιώνες μας έχει βασανίσει;

Πώς πρέπει να κάνουμε

και το ένα χείλι να ζυγώσει

τ’άλλο μισό;

(Να’χουμε ένα χαμόγελο...)

Τον καταρράκτη πώς

να κάνουμε να ρέει στην κοίτη;

Πώς πρέπει ενθαρρύνουμε

να ζευγαρώσει

και στο κρεβάτι

να δημιουργήσει αυριο;

Μπορεί λαλιά  να μη’κούσεις

σ’αυτή την κάψα,

όταν η αυγή τρικλίζει,

και που μια δύσκολη ανάπτυξη θε νάχει

που σαστισμένος ανταγονισμός

σε στέλνει σε παράξενες τροχιά

με κάθε λογής τρικλοποδιές

που μεταβάλλεται σε καβαλέτα

χρωματιστά,

που πνίγονται οι λυγμοί

σε καμμένα στήθια;

Το κεντίδι

του γραπτού λόγου αρχίζει

με κλωστές μολινέ

καψαλισμένες απ’τον πόλεμο.

 « Τα  σύμβολα» φεύγουν,

θάλασσες περνούν

με βάρκες με σπασμένα κουπιά...

Άλλα σύμβολα γένιουνται...

Η Δύση περιμένει τις φευγάλες,

της Ανατολής το πρόσωπο γελά,

μα στο γκαστρωμένο κορμί της,

κρατά τις μικρούλες:

«ΜΙΚΡΟΥΛΙΚΑ ΛΟΥΛΟΥΔΑΚΙΑ»

σε σκίτσα αλαμιγγένη,...

Το μαχαίρι τα ημισφαίρια

κόβει στην μέση

και το μισό κομπαζι χωρίς διακοπή

μιας σκοτοδίνης στην αφετηρία

της πίστας,

που κάθε κίνηση δημιουρεί αντιθέσεις

μνησικακίες,

βρισιές,

γυρίσματα πισινών

 ξεδιάντροπα,

νόμοι πολέμων

που περιπολούν

στα συρματοπλέγματα,

«όνειρα διαμελισμού»...

Τα Α-λφα δεν

 ήταν ποτέ τόσο φιλόνικα...

Τα Ημισφαίρια  νιώθουν

πως δεν ήταν ποτέ ενωμένα,

αλλά με την κάνη σηκωμένη

και με λογής λογιών βόλια

να θερίσουν ζωές

σε πολέμους ψυχρούς,

από μυαλά πουχάν πάρει αέρα!  

 

 

 

 

 

Μ3

ΟΙ ΓΕΦΥΡΕΣ ΤΩΝ

ΟΡΜΗΤΙΚΩΝ ΠΟΤΑΜΩΝ

 

«ΤΟΥ ΜΟΛΥΒΙΟΥ Η ΜΥΤΗ»

αφήνει εντυπώσεις, όνειρα

σ΄«Ανοιχτές Αφαιτηρίες»,

δυο όχθες συνθέει,

 που δε θελαν

να δουν η μια την άλλη,

χτίζει δυο γέφυρες απ’εδώ κι απ’εκεί

στον ορμητικό ποταμό.

Φιλιώνει δυο έχθρες,

που δεκάδες ζωές έχουν στείλλει

σε Μάταιες Απώλειες,

δυο αγάπες ξεπροβοδεί την Πέμτη

στης Κυριακής το γάμο,

κι ένα μπουκέτο βασιλικό βάζει

στην τσέπη του κουστουμιού

του πρώτου διπλωμάτη,

τα λειβάδια των γραμμάτων σπέρνει

με λέξεις γραμμένες

και μεταφρασμένες

για την μειονοτητες

χαίρεται που’χει ποιστοποιητικό πολίτη,

δικαιώνει τον ιδρώτα για νέα ζωή,

τιμά με τούφες τριαντάφυλλα

τους μάρτυρες στ’ανάγλυφα,

τρέφει τα ιστορικά γραφτά

στην ανθρώπινη Μνήμη,

άρωμα ρίχνει σε μεγάλο μουσαφίρη

 σε μια ευγενική δεξίωση...

 «Του Μολυβιού η Μύτη η Σουβλερή»

σε δυο όχθες στο διάστημα πέρα,

προβάλλει ουράνια τόξα,

τον τελαίπωρο καιρό μετατρέπει

 σε τέσσερις εποχές,

και συνειδητά καθορίζει

και την Πέμπτη Εποχή!

«Οάσεις» προβάλλει 

σε ερήμους δυσνόητους,

Στα αλλάζει τις μορφές...

 

 

 

 “Pegasi”

Λογοτεχνικός σύλλογος στο Αργυρόκαστρο της Αλβανίας παίζει μεγάλο ρόλο στο πεδίο της λογοτεχνικής δημιουργίας, συγκεντρώνοντας γύρω του πολλά ελπιδοφόρα ταλέντα και που αγωνίζεται για μια καθολική ανταλλαγή πολιτιστικών αξιών στον εν λόγω  τομέα. Μέλη του Πεγασι συνεχίζουν τη συγγραφική δράση και στην Ελλάδα, εκδίδοντας βιβλία τους και στα ελληνικά.

Πρόεδρος της “PEGASI”

Χριστάκης Σιαμπάνης συγγραφέας, ποιητής

 

 

 

 

ΧΡΗΣΤΑΚΗ ΣΙΑΜΠΑΝΗ

Η ΤΑΠΕΙΝΩΜΕΝΗ ΑΡΕΤΗ Ποίηση

«ΕΥΡΩΕΛΛΙΝΙΚΗ» ΑΘΗΝΑ, 1998

Χρηστάκη Σιαμπάνη

«Η ταπεινωμένη αρετή»

ποίηση

Συντάκτης: Ευθύμιος Χατζηϊώαννου

Μεταφραστής: Κώστας Γκατζώνης

 

***

Όταν  τα δάκρυα αρχίζουν να τρέχουν, οι Αρετές παν να ταπεινωθούν...

Ο άνθρωπος με σαρκασμό ρωτάει ΤΗΝ ΟΝΤΟΤΗΤΑ :

«Τι μου’ χει μείνει απ’ τον  «ΑΝΘΡΩΠΟ;»

 Η Οντότητα σιωπά με μια πρωτοφανή βουβαμάρα...

Τα δάκρυα δείχνουν μονάχα αδυναμίες , η ζητούν τα κρυφά τους συνώνυμα...

Ο άνθρωπος χάνει τη μεγάλη του  ιδιοκτησία  « ΤΟ ΟΝΟΜΑ»...

Τα Ληξιαρχεία συντάσσουν Πιστοποιητικά Γεννήσεως με  «ονόματα» νέα...

Το έθνος  ξεπλέκει την «Πλεξούδα»... Το Κράτος αφανίζεται σα νεκρός...

Οι ταπεινωμένες Αρετές εφεσιβάλλουν:

 «Ο ΑΝΘΡΩΠΟΙ ΜΗ ΜΑΣ  ΤΑΠΕΙΝΩΝΕΤΑΙ...»

                  Ο ΣΥΓΓΡΑΦΕΑΣ

 

« Ο ΚΑΘΕΝΑΣ ΓΙΝΕΤΑΙ,

ΟΤΙ ΜΠΟΡΕΙ ΝΑ ΓΙΝΕΙ...»

1.  Ξανασκοτώθηκε  ο Προφήτης:

Αναρριχάται ο Πίθηκας...

Ξαναζωντάνεψε ο Προφήτης :

Την ημέρα τα διαβάζω

                   ήρεμα, στρωτά!...

!!!

2. “Ο TΙΕΡ» -

ο Κοντοπίδαρος,

Ο Γέρος- «ΤΙΕΡ»

σε ΠΑΓΙΔΑ έπεσε

με τον «ΝΤΥΠΕΝ» τον δικηγόρο,

η παγίδα φέρει τη υπογραφή

«Ο Χοντράνθρωπος...»

***

Στην πλειάδα τω στραταρχών 

Ο μικρός ΔΕΚΑΝΕΑΣ «ΟΛΑΦ»...

                             ΠΑΓΙΔΑ

*

3. Οι ΘΕΟΙ  πληγώθηκαν

θανατερά, τους είδατε; ...

Τα δάκρυα κυλούσαν  παιχνιδίζοντας,

«οι ψυχές» την καρδιά,

απ’ τους πόνους σου ραγίζουν,

μεγάλος ψυχικός κλονισμός,

σαν οι θεοί  πληγώνονται,

άσε σαν θανατώνονται!...

Οι τραγικές μάχες

του ΑΙΣΧΥΛΟΥ ΠΑΤΕΡΑ

στο αρχαίο ΘΕΑΤΡΟ...

Ξαναπληγώνουνται σήμερα κομικά,

το γέλιο τους έτοιμο

να ξεσπάσει σαν καταρράκτης.

Οι θάνατοι τις φτερούγες του

αλλάζουν σαν πόλους,

Κάποιοι με επωμίδες

σιγά χειροκροτούν! 

...απ’ τις Κορυφές πέφτουν

 σαν ΚΟΥΚΛΕΣ...,

μαζί με την Ομαλή

και λεία Πράξη!

ΤΟ ΠΛΗΓΩΜΑ ΤΩΝ ΘΕΩΝ

*

4.Η Αρετή «γεννάει»

τις δυο πορνείες :

δυο αντίθετα φύλα...

Η κακιά συνήθεια μένει πάντα

η' ίδια...

Δύσκολα να γίνει νοητό

το αποτέλεσμα

των δύο προσθετέων:

«Η αιώνια θεία δίκη,

του άνδρα...»

ΣΥΓΓΡΑΦΕΑΣ: 

«ΤΟ ΜΑΥΡΟ ΜΑΤΙ

ΤΗΣ ΕΛΙΑΣ»

Η ΕΠΙΓΡΑΦΗ

*

5. Οι «βασιλιάδες» ανεβαίνουν

και κατεβαίvουν  απ’ τους θρόνους,

Οι  «Βικάριοι» του Μπρέγι

στους ίδιους ρόλους,

     μόνον αλλάζουν

  τα πανιά τους,

                  σαν προσωπίδες...

ΟΙ ΒΙΚΑΡΙΟΙ

*

7. Λάμπει σαν άσπρο δόντι

(σε θαμπώνει η ασπράδα του Μαρμάρου),

ο Πόλος τον πόλο νιώθει...

Η έγνοια  «Δέντρο του μυστηρίου»,

στάζει ο χυμός τους,

να ρουφηχτεί στάλα τη στάλα...

Το άσπρο χρώμα ξεχνά τη μέρα,...

τον αιώνα:

Ο μονομάχος το μάτι δείχνει

τον Ταύρο να νικήσει!

Η ΑΣΠΡΗ ΣΚΛΑΒΙΑ!

*

8.Του Μούρφ θέλω να μοιάσω,

σα δίδυμος,

μα δεν μ’ αφήνουν...

Να παίξω τον ΠΟΛΥΔΩΡΑ

ο δείχτης του χεριού

μου υποδείχνει,

Η  κακοψύχια  ΒΑΣΙΛΙΣΣΑ

τα καπούλια της καθίζει

 στην πολυθρόνα!

Ο ΠΟΛΥΔΩΡΑΣ ΚΑΤΑ ΤΟΥ ΜΟΥΡΦ

 

 

9. Το  πουγγί  κουνιέται

 σαν Φορτουνάλης,

το μαγικό  πουγγί...,

Το πουγγί, ίσως,

 να ‘ναι  τελείως αδειανό,…

Το τίναγμα στο χέρι

του Νέου Φορτουνάλ

σου δίνει την εντύπωση

πως είναι γεμάτο...

Μακάρι να’ χουμε πουγγιά

παραμυθένια, τέτοια.

Ω!  Ορτανσία να τα κουνάμε

έτσι άσκοπα,

να μας ζεστάνουν

την Καταχνιά,

Τα τρένα

          είναι σαν οι «γυναίκες»,

Μονάχα Αναμονή

στο Σταθμό!...

« Ο ΦΟΡΤΟΥΝΑΛ» ΑΛΒΑΝΙΣΤΙ

*

10. Ποιος δεν πειράχτηκε

απ’ τη μιγάδα ομορφιά,

θρεμμένη σε τροπικό λιοπύρι,

Μέγαλη  κάμα………….

Φλόγα μαγευτικών « βάμπιρων »

μεθά τα θύματα σαν πίνουν

το δέλεαρ του καλλίγραμμου στήθους,

σαν στάζει ακράτητα χυμός μαστού,

που το ρουφούν οι ευρωπαίοι

με τα λευκά τους δόντια,

σε τελετή κεφιού γκαστρωμένοι

με μελωδικές νότες..

Οι γραμμές κλείνουν

στην τελευταία πράξη

στους γλουτούς

του ομαλούς και λείους,

που τριβελίζει του πόθους, 

σε πεσμένο ουρανό

και σπαρτάρισμα ματιού...

Αχ, ω γνώμη,

το λιοπύρι σ’ έδεσε

με τα δυο χέρια αόρατο!...

ΟΙ ΑΠΟΔΕΙΞΕΙΣ

*

11. Το μάτι,  ζητά το μάτι  του.

 Σάστισε το Μάτι,

σαν σε στιγμή αναμονής.

Η δίψα φτάνει

στα κατακόρυφα 

«ΡΟΣΤΕΡΕ» - βραβείο αρετής

αμοιβή με στεφάνι

από τριαντάφυλλα

την πιο ενάρετη κοπέλα,

που κοκκινίζει απ’ τα κοιτάγματα:

Τα τάπια της Ομορφιάς,

ιδιοχρησία της Τιμής...

(Κουραστικό να βρίσκεις 

μια βελόνα στον Λαβύρινθο...)

Μια επιφώνηση απ’ τα βάθη

της ψυχής αφήνει,

και ένα «Αχ» στο φινάλε

περνά σε Νότα πενταγράμμου,

Η ελλανοδίκη - ΕΓΩ,

δυσαρεστημένος,

κι εκείνη που πάει

για πρωτεία...

Ωχ, γοργόφτερη, ωχ!

ΤΟ ΒΡΑΒΕΙΟ «ΡΟΣΤΕΡΕ»

*

12. Σαν μοναχοκόρη

την χαϊδεύω,

τα φύλλα της μετράω,

σαν μέρες,

 σαν χρόνια...

Καταλαγιάζω

σαν γεννηθεί η πλάση

«ΗΑΒΕΝΤ SUA FATA LIBELI » * 1)

 Φέρτε μου τον Οράτιο

Μάουρι  Τέρενς...

Την Τύχη *«Κάθε βιβλίο έχει την τύχη τού»

*

13. Το νιώθω  και το ξέρω

πως φίλους δεν  έχω:

 Μια μέρα που ’θελα

ν’ «αυτοκτονήσω»,

κανείς δε με ζύγωσε

να μου πει:

 «Μην αυτοκτονείς... μη!»

Τα δακρυσμένα μάτια

 του σκύλου μου,

 μονάχα,

σαν να μου’  λεγαν:

«Μη, μη, ΑΦΕΝΤΗ ΜΟΥ!...»

ΔΙΗΓΗΣΗ ΤΟΥ ΑΥΤΟΧΕΙΡΑ

*

14. Ευωδιασμένη νύχτα

γεμάτη αρώματα

την ηδονή ξυπνάει,…

Η πόρνη,  ξεβαμμένος

χαλικότοπος

ξεπροβοδίζει το συνέταιρο.

 Η νύχτα ατέλειωτη,

Νύχτα με ΕΥΩΔΙΕΣ,

απ’ όλα τα χρώματα,

το πιο τέλειο «ΤΟ ΚΙΤΡΙΝΟ».

ΑΡΟΜΑΤΑ

*

15.Ο πεισματάρης ο φονιάς

κλαίει τους  εχθρούς  τους

                σκοτωμένους…

*   *   *

Δάκρυα ύποπτα

ούτε και θα

              «στεγνώσουν».

ΠΕΙΣΜΑΤΩΜΑ

 

*

16. «Η αυγή»

εξασκημένη

στο κολύμπι,

 « Όμοιων της κάνει

τον άνδρα σε νύχτα».

Παράξενο μ’ αυτά

που  σήμερα συμβαίνουν:

«Ο άντρας να σπάει σαν τζάμι!»

ΓΥΝ...

*

17. Το αρνητικό τοπίο,

ίσως, το πιο ευτυχισμένο...

 Σι, να, πι, ακούει και νιώθει

το Παραμύθι του Βράτκου,

 με του μολυβιού τη μύτη

κάνει πρόκληση, 

ανοίγει στήλες άφωνες,

απ’ τα πηγάδια κάδους βγάζει,

τάφους χωρίς σημάδια ανασκαλεύει,

σκελετούς χωρίς κιβούρια εξωραΐζει

με μολυβιού λουλούδια,

(Το μολύβι τραγουδά το Ελεγείο...)

στα «μεγάλα» κεφάλια

τους κισσούς φανερώνει ,

ο κισσός κιτρινίζει,

Τα δόντια του «Ιμπεριαλισμού αποσπάει,

(Το μολύβι σπάει το Χάρτη...)

Αγώνας με ένα δαμάλι ασυγκράτητο,…

Νιώθω τη μοναξιά του

στις γελοιογραφίες,

οι ορφανές γελοιογραφίες

ζητούν αέρα, λεύτερο,

το σύστημα, όμως, κάνει

βήματα μισά- λειψά...

η στιγμή, όμως, σου δίνει τη δόξα,

στο στίχο προσθέτει τρεις συλλαβές:

Σι +να + πι = ΣΙΝΑΠΙ

Η μοναξιά δεν πνίγει...

Οι καρικατούρες

από  τα «κελιά» βαίνουν!

ΣΙΝΑΠΙ  

 

«Η ΕΝΤΙΜΟΤΗΤΑ

ΔΕΝ ΕΙΝΑΙ ΠΟΥΡΙΤΑΝΗ»

Σαίξπηρ

 

18. Φτάνει μονάχα

 ένας στίχος

το κορίτσι, την παρθενιά του χάνει,

Μια νύχτα, φτάνει

κι η γνώμη μένει έγκυος.

Φτάνει μόνο μια

αναμμένη θράκα

κι η πληθώρα των αισθημάτων

να πει: «Γεννώ!»

Αχ, το κορίτσι

με τα γαλάζια μάτια,

το αποπλάνησε

ο αστός αριστοκράτης,…

«Αχ, ψυχή μου,

 από τα σώθηκα μου έβγα!...»

ΟΙ ΕΠΙΓΟΝΟΙ  ΠΟΙΗΤΕΣ

*

19. Η υποκριτική αγνότητα 

συνηθισμένη κωμική:

Η φήμη π’ απόχτησε - Ο πρώτος

που αναζητά,

πάτησε το γοητευτικό μάτι...

Ο «μεροκαματιάρης» ποιητής

ο πιο ευχάριστος στο όμορφο λιβάδι,

Αναστενάζει και ρωτά....:

«Πότε;»

«Ένα ακριβό κουμπί

ξεκουμπώνεται μόνο του:

«Τώρα... Εδώ...»

την απάντηση παίρνει.

« Ο μεροκαματιάρης «Αργάτης»

τα χάνει όλα!

ΠΟΥΡΙΤΑΝΟΙ

*

20. Ο Όμηρος μου’ έρχονταν πίσω μου,

 παραξενεύτηκα...

Ανεπάντεχα βγήκε

από τ’ άγαλμα  της παλιάς βουλής,

Το αρχαίο θέατρο μέριασε...

Ο καλός Όμηρος

ο πιο καλός από  όλους τους θεούς του,

από μακριά μου φώναξε:

«Περίμενέ με..., μαζί

να τραβήξουμε το δρόμο

μέχρι τ’ αγάλματα»...

Ξαφνιάστηκα, για λίγο...

«Ο καλός Όμηρος με γνωρίζει...»

φώναξα.

Οι  γειτόνοι  μ’ άκουσαν,

το κεφάλι γύρισα...

Ο Όμηρος  είχε ξαναμπεί

στο άδειο άγαλμα,

έλαμπε το μαγικό μάτι

του έργου...

ΟΝΕΙΡΟ

*

21. ΣΕΣΙΛΕ, ω! Βασίλισσα

του χορού 

γεμάτου λάμψη,…

Το κελί των γερμανών

σου’  δέσε τα πόδια,

στο «ΠΑΡΙΣΙ» χορεύουν

με μεράκι...,

Κουνιούνται τα κλειδιά

στο στήθος της  δεσμοφύλακα

σαν «καμπάνα» με ρολόγια,…

Το κελί σου δένει τα πόδια,

στη «ΡΩΜΗ» χορεύουν...

 ...

 Δυο μάτια καίνε μια καρδιά,

στα πρώτα αισθήματα

τρικλοποδιά βάζουν, ΣΕΣΙΛΕ,

«Ο εραστής» ξεχνάει

το κελί των γερμανών,

Στη «ΜΑΔΡΙΤΗ» χορεύουν...

(Άραγε, τι γίνεται στα ΤΙΡΑΝΑ;!)

...

Οι πράξεις χάνουν τη σειρά:

«Δυο πόδια κοκαλιάρικα

στον ουρανό σηκώνει

αυτός ο ΚΟΣΜΟΣ».

...

Ξάφνου τα πόδια λευτερώνονται,…

Στο κελί αρχίζουν πάλι

να χορεύουν,... ΣΕΣΙΣΕ.

Άπαγε, τι γίνεται στα.………

ΤΟ ΚΕΛΙ

ΤΗΣ ΣΕΣΙΛΕΣ «ΒΑΣΙΛΙΣΣΑΣ»

*

22. Πού να ζητήσω

το βάδισμα που μου’ έκλεψαν;

Το αρχαίο θέατρο μ’ ανοίγει το δρόμο:

 Απ’ τα αυτοκίνητα

βγαίνουν οι ΚΥΡΙΟΙ:

«Γλιτώνω απ’ την καρφίτσα

της ΚΟΛΑΚΕΙΑΣ...»

Στο ρηχό πιάτο που  σερβίρεται

(που το κρατούν χέρια άσπρα

σαν γάλα)

με περιμένουν τα ΠΟΤΗΡΙΑ!

Πιο καλά είναι

δυο αναμμένα  μάτια

να μου «κλέψουν» το στίχο,…

Η Ομορφιά μόνη

τους Ποιητές  ελευθερώνει.                                                                                                                                                                                                                                                               

Μη χάνετε ποτέ

την πολύ ευτυχισμένοι:

« Η ΩΦΕΛΕΙΑ απαντάει,

την ακούς;!»

***

1.

Μπήκα στο μάτι της θάλασσας

Κολύμπησα με βλέφαρα ματιών

Τη λάβρα την άφησα

στο στήθος της πριγκίπισσας

η αναζήτηση είναι όλο πυρετός

Σε « πικραμένο δίλημμα......είμαι 

να ρίξω άγκυρα στις όχθες βλεφαρίδων;

 

Αργυρόκαστρο 1987

 

2.

Ορφάνια

 

Σκάω άπω κλεισμένο πείσμα

σαν μια φουσκαλίδα σαπουνιού σκάω...

Άπω’ δω απ’ εκεί πεταγμένες

φιλία,

στιγμές αγκαλιασμένες, 

με κατεβασμένο κεφάλι κάθονται

Λιώνει  ένα δακτυλίδι

χάνει το όνομα

στο καταδικασμένο σκοτάδι!

 

Τίρανα 1989

 

 

 

 

 

       Kristaq F. Shabani (Cristo)

         

            “poesia

 

Traduzione dall’ albanese: Besnik Ismailati 

                     Aleksandra Shabani W.P.S

 

 

“Il Polso dell dolore”

 

Autore: Kristaq F. Shabani

Tel. ++8465348

E-mail pegasi2003@yahoo.com    kristaq_f_shabani@yahoo.com

***

 

“La dedico ai miei parenti, alla mia figlia, Alesandra (Majlinda), al mio figlio Arlind, alla mia moglie Efrosini; ai miei genitori Fori ed Olga ed ai tutti altri miei amati i quali mi hanno stimato a correre da giovane nel grandissimo mondo della poesia… Il mio unico fratello, Aleks, non vive piu“, ma il mio verso lo ricorda ed gli da“ vita, cosi come sa fare solo il verso… Altretanto la dedico ai tutti compatriotti ovunque si trovano… Auguro a loro di combattere  eroicamente, che abbassando al massimo i battiti del POLSO DEL DOLORE  mettondo al servizio l’intelligenca, la sapienza e la fantazia…

Ringrazio dal mio cuore la mia amica famigliare a Vicenza d’Italia, Maria L.Vezzano, per l’aiuto dato e per il contributo umano…

Uomoni, vi amo sinceramente, percio“ mi incontro con voi…”.

 

L’Autore

 

  SIPARIO

(PROLOGO)

 

Sempre mi ha inquietato il DOLORE DELL“UOMO… Cercavo  di trovare  il polso di quel dolore… Vedevo gli uomini che soffrire in tutto il corpo, anzi anche nel pensiero! Il volto invecchiava piu“ presto dai dolori; nei volti giovani le grinze si delineavano. Nei loro occhi l’Amarezza aveva construito il nido. Il nervosismo girandolava liberato per le strade. L’ira verso a se stesso cercava il Laccio della Fuga... La sofferenza correva terrorizzata… Alla volonta“ dalle stanchezze gli tagliavano le ali bronzati. La pazienza construira delle capanne di solitudine in qualche punto del bivio... La scontentezza digrignava i denti e glielo dava alla minaccia, la quale in segretezza scriveva nel "Diario della vita”.

Il raffredamento occupava con le alli giacciati gl’ infanti, i minorenni. “Il tremore” era il ritornello della Canzone del Raffredamento…

L’Amore coperta con il velo…Il  Sentimento sceso dalla sella del cavallo dello sposo… Il sorriso occupava il mezzo delle labbra… La burla e le in rrecazioni dopo il murra La servile sembrava come una cagnolina birichina. Le banchonoti si contavano e suonavano come le note della melodia del Dolore… Dove il POLSO che batte nel Petto del Dolore, che nell“ uomo con i suoi battiti portava anche la speranza, ma nudo cosi come l’ aveva nata “la mama”…

Dove si trova questo polso, che batte e batte continuamente nella vita dell“ uomo?…

 

L’ALFABETO DEL DOLORE

 

Sta-tue...

Bus-ti…

Monu-menti…

Manifesti…

Bande-ruole…

Ri-tratti…

nel Muro fatto

con le pietre del DOLORE! 

         Si’,  si’, personalmente il Dolore:

         Con il volto di –D,

         Occhi che gli soffrono,

         Labbra che  le tremano,

         Mani rachitiche, incapaci;

         Il petto               una volta si respira forte

si e rimpieva di fiato

e qualche volta no…

         Come una fisarmonica solo con due note:

         “AH!… ed OH!”

         Forse cosi“ sara“ il POLSO DEL DOLORE?…

 

PRISTINA, Bajram Curri, 1981

 

***

La crocevia,

come una guardia incapace delle strade,

getta il Laccio della Fuga dalle tentazioni…

Sente l’ultimo battito del giorno tragico,

il sangue scorre dai polsi tagliati…

Lettere complicati

nel “DIARIO DEL  DOLRE” getta:

La dopomezzanote ti appende,

La dopomezzanote ti prende…

Una civetta… piange nella sua lingua,

La crocevia si carambola,

la crocevia il cranio rompe,

Le lettere uccise si distribuiscono

nel corpo delle strade,

Le colleriche fregano le mani…

Gli etimologhi soffrirano…

Cro…ce…vi…a: il Soggetto del Dolore!…

                                            

Lliar “Kastelan” Girocastro, 1989

 

 

 

 

 

Il discorso diretto

 

Il pensiero deciso come uno storpio:

          “Orologi senza lancette,

                  solo coi tic-tac rari,

cuore con un’ aorta

          con poco sangue.

          Giorni con le ore sonnolente…”

La lontananza non  lo puo“ raggiungere.

La paura “si accarezza” come una Matrigna!

 

Podgoritza 1992

 

 

Abitante della tredicesima regione

La buraffa: la tredicesima regione dell’anima.

Richezza della buraffa: la parola puttana…,

abita in una piccola casa.

Di mattina e sera litiga  con gliedifici:

Gli insulta,

gli beffeggra,

gli tradisce in “fedelta“”,

la parola si sporca…

con tre note rumorose

       rompe quattro ossa nella Dimostrazione della Maledizione

G…da

Il codice con quella storpia di tanto gioia

         … ride!

                    Lliar 1991

 

 

+=

 

Cade il sogno

         dalle maledizioni d’oro

+ si ostacola la mamma

         dai suoi figli amati

= … Crespucolo velenoso

        con dolore nei pori!

                             Girocastro 1992

 

I fermagli

 

La noia

mi afferra con i suoi fermagli,

(Sei fiore imprigionato…)

I suoi fermagli

ti bucano il petto!

(Un piu“grande dolore che piombato…)

Non sono fermagli di ferro,

sono fermagli dei sentimenti

che non germoliano

dai tali fermagli

chi ti salva ?…

                       Ura e Valbonės 1979

 

Machia

Nel prato della mia vita

hai messo un vaso di bucaneve,

con la tua piccola mano....

Da sola l’hai sradicata

 nell profondo del anima

hai lasciato una macchia.

                               Ēajup 1969

 

 

 

Fuga

 

Al fratello Aleks

 

La strada per te’  e“ finita,

la candela ti  si e“ accesa,

ampio nell’ anima

andasti di MATTINO…

Lo spechio della casa

si e fatto un ritratto…

                      Kuēovė 1991

 

 

Lontano

 

Le lacrime me gli hai date

      negli occhi azzurri…

Vicino al mezzogiorno

e“ caduta una stella gonfiata

        dal cielo,

colpisce il POLSO DEL DOLORE

in un campanile orfano…

                             Derivician, Dropull 1987

 

Infuga

 

Rido dall’allegria

      come un gabbiano volante…

Batto le ali del sorriso

      gli ho visto l’occhio azzurro

nella retina costruisce la casina

      della infuga…

                Kakavije 1997

 

 

Malinconica

 

L’anima afferrata

        come una notte in buio!

Vieni, o Tempo della fuga,

          in una bara di legno mi prendi…

Scoppia il lamento

       dell perdono piu“ grande del MONDO

nelle camere dell’anima

             si accende la CANDELA…

La candela accesa

      con la cera chiude i pori della respirazione.

Afflizione… afflizione… grande afflizione…

      La candela canta delle canzoni della fine,

l’afflizione si spoglia,

      Io nella mia anima metto un Eroglifo..

                                  Girocastro 1991

 

Oltre ai poli

 

L’andatura soffre dai nervi

“bevo” delle pillole calmanti.

I gradi del dolore si aumentano:

“In un fiore sbocciato

petali della speranza e piante spinose!”

                                 Girocastro, marzo 1997

 

Ghiacciato

 

Il raffredamento

    ha occupato

         il corpo ghiacciato,

ora

      fiori ghiacciati

              cresce il corpo…

Cerco

         RISCALDAMENTO

         ma non lo trovo in nessun posto!

                 Kėllėz, marzo 1997

 

?

 

Il tempo manda dei gridi

     dal dolore della mitra,

un nano

     e“ nato a Mezzogiorno…

Il nano

    e“ cresciuto cosi presto

e che il Tempo diceva con se“ :

     “Questo nano, quando

   ha compuito questi anni?”

 

 

 

Christakis F. Sabani

 

 

 

 

Elegjia e  Ėngjėllit

 

Elegy of the Angel

 

Pėrshpirtje pėr Panajot Kalahanin

 

A memorial service to Panagiotis Kalahanis

Poetry

 

 

Μνημόσυνο στον Παναγιώτη Καλαχανη

 

 

 

 

 

 

Translated into English by Vassiliki Kalahani

                December 2006

 

 

 

 

 

 

                      “PEGASI”

 

                    Argyrokastro – Albania

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

The First poetic view

Maybe I know how to say my Feelings

in the way they’re expressed

to cast my eyes and in other places

that I can’t see in this terrestrial globe.

 

 

 

 

1.The eye-lashes

The angel eye-lashes for the Angel

The pasture of the souls…

 

 

Supported

on the eye lashes of the moon

she sheds her tears sweetly,

for the little, golden cap,

the Angelic one for the Angel,

and the rain of senses falls

upon the merry-merry grass

upon the letters that produce sketches,

on the dreaming calyx of a start,

on fruits that are red and bursting with ripeness,

from the season which in anxiousness

the  human desires are to be fulfilled,

for the devilish future,

where all the sun is solemnly dressed

for athletic exercises to run about’

and the blooming comes and bursts out,

from everywhere within and without

the pasture of the souls…

and the thoughts just start to dance

from the blossoming of the flowers…  

 

 

 

2.

The moon

The queen

The nymphs of  mourning

 

Oh, my Gad, what cries of poetry

that open the masts of boat.

The stop the fury of the waves in the  Aegean Sea!

The moon sends the missionaries, the holy apostles,

to sit upon the aortia  of the heart

of a queen,

to say something about the heart that has lett…

the nymphs of mourning escort her

on this reciting of the soul…

Beyond the tall masts

the islands increase their loneliness…

From an un programmed escape

the waves and the beach

ery for  a body that has drowned…

The sun takes off the cloak of light

and wears the one of Respect…

Can a quickened escape be obstructed?

The Oratory of the soul…

Words have left the nymphs!

The nymphs are now speechless

They are frozen and left

in the moulds of an elegy.

 

3. A song

with a rythm of revival,

a song full of tears,

with tars that incite…

 

Oh, escape in a hurry,

for a beautiful off – spring

with a tomorrow like a cypress- tree…

You stayed in temple

 that plans the revival of the ones,

that have gone away 

with the rhythm of renaissance.

Song with eye- lashes full of tears

with tears that incite…

the ones that have gone away

are in consideration now

and they have left behind them

words full of marble…

It comes and quickly leaves,

leaving a contruction in the vastness of the Sky

and the pictures face divided into similarities…

Two words of retuning

drawn in the odium of the Sky.

A miracle it becomes and it takes the forum

of the heavenly bow

and with so many colours …

that turn the horizon into pink

and give birth to intellectuals,

suppliers of continuity,

and the steps of Time and the World

 in seasons of originality become productive,

The tear that incites in the open – views of nature,

that  take your mind,

and the sources of life begin from forgotten planets

to discover something at least.

Other universes are presented

in dreams with signs of hieroglyphs.

 

 

4. In a golden cry

and an unheard melody.

 

How does it happen with angels that have left

that have been taken quickly to villas of Gods,

so to turn them back once and a while

among strange human existances

that kiss me like Gods

and sing like the Gods

in such a melodic voice?!…

How are the Gods to us that have left

turned to a body full of tears

in a marble –like recollection

and a head made of marble…

they look so strangely

with eyes so blue like the sea

they leave the “marbles” alone

for roses and carnations of freshness’

the people of the heart see them

as them send them flower- bouquets

                                   full of freshness’

they feel that their love

has never withered,

green it is like hope,

as the endless love of the mother,

only for these distinguishing colours

do they look like fir- trees!

They leave and ascend to the skies

taking saying farewell to words

the warm words of the soul,

soch as love, remembrance and merriness…

The bells of the great resurrections ring happily

in tears full  of gold

and in a melody  unheard.

The tear  holds the  Moon in its hands’

The group of the devine birds

fly in a strange orbit

where the  melodic twittering

is heard in a new, heavenly form…

The queen embroids thoughts

in an ink bottle,

as if upon a nylon surface

where the colours revive the world

into movements that don’t have any pauses

but create colour reflexes

and words,  speechessly warm of the heart,

 where the letters are in pain

for the suffering of the union

and again they give a body

like summits that ascend high in the skies,

like a choir

 The most greatest choir of perpetuation!

 

5.The most magnificent act of revival

is being interpreted

 

The Wind Aiolos gives a command to the king

to gather the letters

P+A+  N+ A+ J+ O+ T+ I+ S 

in the vastness of the blueness

and every heavenly letter

looks like  a fountain

that continually brings pain,

glory, this present time, angelic feelings’

the flurescence of the iris…

In the vastuess of the skies

queen Vassiliki stays dazzled

with this wonderful returning

in an unforgettable  background

with a very luminous company

that gives the symphony

of an un  known musician

that unexpectedly came

with a very deep talent

that leaves  all the other musicians  behind , speechless

the   most well- known of the times 

stained with invitations, spectacles,

open and closed applauses,

competitions full of victories…

This act is interpreted

as the most magnificent one of resurrection

of a person that was cut off

by a visit to a temple

of adoration and love  towards Devine Resurrection.

 

 

6. Queen Vassiliki

looks like Holy Mary

in her hands she holds Panagioti

as Holy Mary held Christ…

 

Queen Vassiliki

looks more beautiful to me today

from all the queens-nymphs

maybe with courage I soy she’s the most wisest

that interprets the revival

 of the time of the musical pentagram 4/4 … (for quarters)

People, adorers of orphanage:  

 Queen Vassiliki

looks like Holy Mary

in her hands she holds Panagioti

as Holy Mary held Christ…

(Is this a surpass of that symbolization:!)

The birds of God

thrush their beautiful, multi- coloured wings

and the choir of the melody

conquers the vast open Space.

 

7. High above again

very close to the mother of temples…

 

The angel comes out of the temple

the day holds the hours in its hands

the hours, bouquets of flowers like a bible

Queen Vassiliki clenches her son in this devine icon

that becomes alive and makes a portrait

and her son lives again

he kisses the queen on her cheeks

like a son grown up in angelic rooms

 he touches her…

She’s surprised…

How do the Gods do this so naturally;

They light up life and logic

they turn off and the Angel courageously

from the  embrace -icon of the mother

and they notify the Skies…

In all the languages of the world

a retrain is repeated:

High and above

very close to the mother of temples…

 

8.

The tear and the word say:

Panagiotis is coming- in the Morning

to Corinth that’s caressed by the Isthmus!…

  

The tear says:

“Why didn’t you stay on Earth

you, you beautiful bouquet of flowers?”

The tear says:

“ Should this soul burst out that was so famous?” 

The   tear says:

 “Shouldn’t this mind of birth

mix architecture

so to re-create beauty?”

the tear says:

“Can a mother become silent

with a departure so, sudden and uneasy?”

The tear says:

”To these kind of queens- a name

they most give, a gift

a palm of happiness full of  flowers…

The word says:

“A mother can’ be consolidated

so quickly and in a hurry

let it be for her child

that is  being transformed into an angel…”

The word says:

“Panagiotis is coming- in the Morning

to Corinth that’s caressed by the Isthmus!

Panagiotis is coming

A meal of dreams to Krines…

A nightingale sits on a young shot

where germination finds him again

on the same green circle

with leaves and branches

 Panagiotis is coming –

At night again a dream

for the  hearts that are waiting!”

The place fills with pictures,

concerts, with the voice, the very Sweetest,

of the Terrestrial Globe…

”P-a-n-a-g-I-o-t-i-s!”

A vision that’s leaving again

 a time of changing seasons

queen Vassiliki gathers

poetic nectar

 it remains for the Terrestrial Globe

to see

the signs on the horizon….

What’s happening to the Terrestrial Globe 

that’s swirling around in our dreams?!

 

 

9.

We are another Continent, independent

than the one we’re  breathing in…

 

Queen,

you gave birth (to a child) so to become peaceful

not only with yourself

but  to give peace to other men and women,

you gave birth (to a child) to deliver a distinguishing light

a flaming white light-

that other women cant’t do

as much as they try

because   in your heart Literature lives

like greeness…

We live in this Continent

but we’re another, independent (Continent)

than the one we’re breathing in,

and the system of universal light

and whatever else

is like a tale , a myth (to us).

We have our sun,

our moon,

an dour metric system,

our deep – green forests in

unimaginable dreams

we haven’t got seas…

but oceans of soul!

That’s why this memorial service echoes

and only the spiritual people hear it,

the humanists

that ring the bells of respect

they listen silently…

but in deep emotion do the heavenly temples hear…

We have no need for compasses

we feel each other’s breath:

dozens of whips with the sun and the moon

we have the need for eachother  

as we certainly have the need for this breath.

 

10.

 A new position for the Great People of the World…

 

Come, today the soul, itself, is giving a concert

Come, take your positions

in the Second resurrection of Angel!

It isn’t an invention, spread with rose- cream

and underneath the  cream (exists) a pazzling sphynx…

For the first time you will see true Resurrection

 For which we have held hope for so long,

and the  sun that leaves  its rays in a position

that earlier hadn’t been seen by us…

A new position for Great People of the Earth…

Roses and wishes planted

in the vastness of the  sky,

and happiness, exultation,

burst like fire- crackers

oh, they shine…

The  trees don’t expect heat for blooming,

they blossom in the twinkling of the eye

with words of divinity!

We, the people on Earth say it’s a Mystery!

But the people in the Skies are so accustomed to it,

with so much blossoming…

they just call it ‘Blossoming of the Angels’

Come, for today the soul itself is giving a recital!

 

11.

They ascended to the  wedding atmosphere of the Angels

 

I saw an outburst of nature

as she kneeled kissed the photon the marble

and the fragrance of flowers

as she felt them from afar

suddenly I was astonished:

the photograph came to life

in bones and flesh,

and it was He, yes only He,

who was taken by the temple.

Now, it seems, he comes in and out of the Temple!

I heard the tick-tack that interpreted

the symphony of the senses

and the queen with her King

that are rejoicing as a couple… 

Has a miracle like this ever happened so greater

in this World:…-

Come, my sweet bride, come up here! –

I’ve come, Panagioti!

And both of them held by the hand,

ascended the wedding atmosphere of the Angels…

And the tear lost its shape…

All the tears are gone…

 

The second poetic view

E verything has been said

And the letters in all the  languages of the World

Remained in similarity

with appoint of punctuation, and again a comma…

so the cleverness of continuity

will say everything once more…

 

Argyrokastro, Albania

August- September 2006    

 

 

 

 

 

 

 

 

Kristaq F. Shabani

 

Elegjia e  engjėllit

 

 

Pėrshpirtje pėr Panajot Kalahanin

 

 

 

 

                              poemth

 

Syri i parė poetik

 

Ndoshta di ta shpreh ndjenjėn time

ashtu siē shprehet;

shikimin ta hedh dhe nė anėt

qė nuk e kundroj dot Globin!

 

1. Qerpikėt

       Ėngjėllorja pėr Ėngjėllin

                  Livadhi i shpirtrave...

 

E mbėshtetur

mbi qerpikėt e hėnės

loton ėmbėl pėr kapakun e florinjtė 

Ėngjėllorja pėr Ėngjėllin

dhe shirat e ndjenjave bien

mbi barin e harlisur,

mbi shkronjat  qė prodhojnė skica,

mbi konturin e ėndėrruar pėr njė rinisje,

mbi frutet e tejkuqura e tejpjekura

nga stina e nxitur,

mbi plotimin e dėshirave njerėzore,

mbi ardhmėrinė e shejtanizuar,

ku dielli i tėrė i veshur

pėr lėvizje atletike vrapon;

shpėrthejnė lulimet,

anė e kėnd livadhit tė shpirtrave...

korsitė mendimore valėzojnė

nga shpėrthimet e ēeljeve….

 

2. Hėna

       Mbretėresha

             Nimfat - vajtoca

 

O Zot, ē’qarje me poetizėm,

qė hap velat e njė anije

dhe ndalon tėrbimin e dallgėve tė Egjeut!

Hėna dėrgon misionarėt

tė ulen nė aortat e kraharorit

tė njė mbretėreshe

nė ligjėrim pėr njė zemėr tė ikur...

E shoqėrojnė nimfat - vajtoca

nė kėtė ligjėrim shpirti...

tutje direkėve tė harlisur....

Ishujt e shtojnė vetminė

nga njė ikje e paprogramuar

dallga dhe bregu

ligjėrojnė njė trup tė mbytur...

Dielli heq veladonin e Dritės

 vesh atė tė Nderimit…

A mund tė pengohet ikje e nxitur?!

Retorizėm shpirti…

Nimfave u a ka ikur e folura!

Nimfat e memecuara,

tė akullzuara nė trajta elegjish.

 

3. Njė kėngė

      me ritėm ringjalljeje,

          kėngė e lotuar me lot qėndisur…

 

O ikje e nxitur

pėr njė filiz tė bukuruar,

me tė nesėrme qipariz...

Mbete te njė tempull

qė ngjiz ringjalljen e tė ikurve

dhe dytėsisht kėndohet njė kėngė

me ritėm ringjalljeje,

(Kėngė  qerpiklotuar me lot qėndisur…

habiten tė gjithė tė ikurit

dhe lėshojnė fjalė mermeri…)

Vjen dhe ikėn shpejtėsisht

duke lėnė strukturėn nė hapėsirėn  qiellore

dhe fizionominė e ndarėsuar nė ngjasje....

Dy fjalė rikthimi

tė pikturuar nė odeonin qiellor

Po ndodh ēudia duke marrė formė ylberore

dhe ngjyrime po tė tilla,…

 pėrflakin horizontet

qė lindin inteligjentėt

 ushqyes tė vijueshmėrisė

dhe ecjeve tė Kohės dhe Botės

nė stina tė mirėfillta prodhuese.

Qėndiset loti nė panoramat natyrore

qė tė marrin mendjen

dhe nisen burimete jetės nga Planetet e harruara,

paēka nga pėrpjekjet e anijeve kozmike

pėr tė zbuluar tė paktėn njė fije.

Universet e tjera shfaqen

nė ėndrra me shenjė heroglifesh.

 

4.  Nė njė lotėzim tė artė

       dhe nė njė melodi tė padėgjuar

 

Si ndodh kėshtu me Ėngjėjt e ikur,

tė marrė shpejtėsisht nė vila Perėndish ,

pėr t’i kthyer herė pas herė

nė tokėsorė tė ēuditshėm,

qė puthin perėndishėm

dhe kėndojnė po perėndishėm

me njė zė kaq melodik?!

Si qenkan Perėndorėt e ikur

dhe tė kthyer nė trup loti,

nė pėrkujtim mermeror,

e krye tė mermertė,

qė vėshtrojnė ēuditshėm 

me sy  tė kaltėr detėsorė

 i lėnė “mermerėt” vetėm

pėr  trandafila dhe karafilė tė freskėt;

i kundrojnė njerėzit e zemrės

tek u ēojnė tufa tė freskėta;

ndjejnė qė dashuria e tyre

ėshtė e pavyshkėshme, 

e gjelbėr si shpresa,

si dashuria e pashtershme e nėnės,

vetėm nė kėto cilėsi

ngjasojnė me koniferet!

Ikin dhe ngjiten pėr nė qiell,

 marrin dhe pėrcjellin fjalėsinė

e ngrohtė tė shpirtit

dashurinė, kujtesėn dhe lodrimin…

Bien kambanat e ringjalljeve tė mėdha

Nė njė lotėzim tė artė

dhe nė njė melodi tė padėgjuar.

Hėnėn e mban loti nė duar.

Ansamblet e zogjve perėndorė

fluturojnė nė trajektore tė habitshme

qė cicėrimi melodik

del nė njė kupore tė re qiellore…

Mbretėresha qėndis mendimet

nė skrivani shkrimi, 

si nė njė najlon,

ku ngjyrėzimet shpirtėzojnė

botėn me lėvizje

qė nuk stacionojnė,

por prodhojnė reflekse ngjyrore

dhe fjalė tė pathėna ngrohėse shpirti,

ku gėrmat vuajnė nga dhimbja e bashkimit

dhe pėrsėri shtatzohen

si maja tė ngritura lartėsisht nėpėr qiejt,

duke koruar

nė Korin mė tė Madh tė Pėrjetėsimit!

 

5. Interpretohet akti

mė i madhėrishėm i ringjalljes

 

Eoli jep urdhėr mbreti

pėr tė mbledhur gėmat :

 P +A+ N+ A+ J+ O+ T

nė hapėsirėn  e kaltėruar

dhe ēdo gėrmė qiellore

i ngjan njė fontane

qė vazhdimisht prodhon  mall,

shkėlqim, prezencė, ėngjėllim,

vezullim tė ylbertė…

Nė hapėsirėn qiellore

mbretėresha Vasiliqi mrekullohet

nga ky kthim i habitshėm

nė njė kontur mosharrues

me njė shoqėrim dritėsimi

qė jep njė simfoni

tė njė kompozitori tė panjohur

ardhur beftas,

por thellėsisht tė talentuar

qė shtang grupkompozitorėt

mė tė njohur tė kohėrave

tė lyera me sfida, binokle,

duartrokitje tė hapura dhe tė mbyllura,

konkurrues dhe fitues …

Interpretohet akti

mė i madhėrishėm i ringjalljes

tė njė njeriu tė ndėrprerė

nga vizita nė njė tempull

adhurimi ringjalljeje.

 

6. Mbretėresha Vasiliqi

ngjan me Shėn Marinė

      mban nė duar Panajotin

                 sikundėr ajo Jesuzin...

 

Mbretėresha Vasiliqi

mė ngjan  sot mė e bukur

se tė gjitha mbretėreshat - nimfa,

ndoshta me guxim e them mė e menēura,

qė interpreton ringjalljen

nė kohėn e pentagramit muzikor 4/4....

Njerėz, adhurues tė jetimit:

Mbretėresha Vasiliqi

ngjan me Shėn Marinė,

mban nė duar Panajotin

sikundėr ajo Jesuzin...

(Mos ndoshta tejkalim simbolizimi?!)

Zogjtė perėndorė

pėrplasin flatrat e bukura shumėngjyrore

dhe korimi i melodive pushton hapėsirat.

 

7. Lart dhe pėrsėri

shumė afėr nėnės dhe tempujve…

 

Ėngjėllori del nga tempulli,

dita mban nė dorė orėt,

orėt  buqetėzim lulesh biblike,

qė shpėrndajnė aromė

tė kėndshme nė eter.

Mbretėresha Vasiliqi shtrėngon

tė birin nė ikonėn ēuditbėrėse

qė ngjall e portretizon

dhe i biri i saj gjallohet,

e puth mbretėreshėn nė faqe,

si bir i rritur nė dhoma ėngjėllore.

E prek,...

Befasohet,...

Si veprojnė Perėnditė kaq natyrshėm?

Ndezin jetėn dhe arsyen,

fikin e rindezin yjet

pastaj guximshėm e marrin Ėngjėllin

prej ikonės krahėror tė nėnės

dhe lajmėrojnė qiejt…

Nė tė gjitha gjuhėt e botės

pėrsėritet njė refren :

Lart dhe pėrsėri

shumė afėr nėnės dhe tempujve…

 

8. Loti dhe Fjala thonė:

“Po vjen Panajoti - Mėngjes

nė Korinth qė pėrkėdhelet nga  istmi!…

 

Loti thotė:

“Pse nuk qėndrove nė tokė,

o buqetė e bukur?

Loti thotė:

“A duhet tė lotonin

kėta sy kaq tė bukur?“

Loti thotė:

“A duhet tė pėlciste ky shpirt

kaq i ndier?”

Loti thotė:

“A duhet tė ngatėrronte

arkitekturėn

kjo mendje e lindur

pėr tė rikrijuar bukurinė?”

Loti thotė:

“A mund tė qetėsohet

njė nėnė pėr njė ikje tė nxituar?”

Fjala thotė:

” Mbretėreshave tė tilla – emėr

duhet t’u falet veē gazmim petalor…”

Fjala thotė:

”Nuk ngushėllohet shpejt e shpejt,

rrėmbimthi njė nėnė,

paēka se fėmija e saj

shėndėrrohet nė engjėll…”

Fjala thotė:

“Po vjen Panajoti - Mėngjes

nė Korinth qė pėrkdhelet nga njė istmi!…

Po vjen Panajoti-

Drekė ėndrrash nė Krines,…

Njė bilbil ulet nė njė degė filiz

qė vegjetacionet e rigjejnė

nė tė njėjtin cikėl tė bleruar

me gjethe- gjetheza

Po vjen Panajoti –

Mbrėmje nė rigjetje ėndrre

nė zemrat qė presin!”

Mbushet vendi me imazhe

qė koncertojnė me zėrin

 mė tė ėmbėl tė Globit:

“Pa+na+jot!

Fanitesh dhe ēfanitesh

nė njė kohė ndėrrim stinash,

nektarin poetik

mbledh Mbretėresha Vasiliqi,

 Globi mbetet nė njohjen

e pikave tė horizontit ?

Ē’ndodh me Globin,

qė rrotullohėt nėpėr ėndrra ?!

 

9. Jemi kontinent tjetėr i pavarur

nga ky qė frymėmarrin

 

Mbretėreshė,

ti linde tė qetėsosh jo vetėm veten,

por dhe tė tjerėt dhe tė tjerat,

linde tė pėrhapėsh njė dritė karakteristike

 inkandeshente,

qė s’e prodhojnė

sa do tė mundohen femrat e tjera,

pasi nė shpirtin tėnd bleron Letėrsia…

Nė banojnė

nė kėtė kontinent,

por jemi kontinent tjetėr i pavarur

nga ky qė frymėmarrin

dhe sistemi i ndriēimit universal

e gjithēka tjetėr

 ėshtė pėrrallor.

 Kemi diellin tonė,

hėnėn tonė

dhe sistemin tonė matės,

pyjet tona tė bleruara

me ėndrra tė paimagjinueshme ;

ne s’kemi dete,

por oqeane shpirti,

ndaj pėrshpirtja ushton

dhe e dėgjojnė vetėm shpirtėrorėt,

humanėt

po u bien kambanavetė nderimit

e dėgjojnė tė heshtur,

 por emocionalish tempujt qiellorė...

Ne s’kemi nevojė pėr busulla orientimi,

 ia ndjejmėnjeri- tjetrit frymėmarrjen:

dhjetra hostenė me diell dhe me hėnė,

ne kemi nevojė ėpr njėri – tjetrin,

 siē kemi nevojė pėr frymėmarrjen

 

10. Njė vendosje e re e tė Mėdhenjve tė Universit….

 

Ejani, jep sot koncert vetė shpirti!

Ejani, merrni pjesė

nė Ringjalljen e Dytė tė njė Ėngjėlli!

Nuk ėshtė shpikje e lyer me krem tė trėndafiltė

dhe nėn tė njė “sfidė” enigme …

Pėr herė tė parė do tė shihni Ngjalljen

qė aq shumė e kemi shpresuar dhe Diellin

duke lėshuar  rrezet nė njė pozicion

 tė pakėndvėshtruar mė parė…

 Njė vendosje e re e tė Mėdhenjve tė Universit….

Trėndafilė dhe Urime tė mbjella

nė hapėsirė qielli

dhe gėzimi, hareja

 shpėrthejnė si fishekzarre,

 ndriēojnė…

Pemėt nuk presin temperaturėn e shpėrthimit,

 ēelin sa hap e mbyll sytė me fjalė perėndish!

Ēudi, e quajmė ne tė Tokės,

ata tė Qiellin janė mėsuar

me kėtė lloj shpėrthimi,

qė quhet “Shpėrthim Ėngjėjsh”

Ejani, jep sot koncert vetė shpirti!

 

11. U ngjitėn nė atmosferėn martesore tė Ėngjėjve

 

E pashė njė shpėrthesė natyre

 tek pėkulej dhe puthte fotografinė nė mermer

dhe aroma e luleve ndjehej nga larg,

papritmas u befasova:

 fotografia u gjallua,

u mishėzua

dhe ishte Ai, po, po vetė Ai

qė e mori Tempulli.

Tashmė si duket hyn dhe del nga Tempulli!

Dėgjoja tik- taket

 qė interpretonin simfoninė e ndjenjės

dhe Mbretėrshėn me Mbretin e saj

 tek i gėzoheshin ēiftit…

Kishte ndodhur ndoshta ēudia

mė e madhe e parė nė Botė:

 “Eja, nusja ime e ėmbėl, eja lart…“

“Erdha, Panajot!“

dhe tė dy tė pushtuar

u ngjitėn nė atmosferėn martesore tė Ėngjėjve.

Loti humbi trajtėn.

 

Syri i dytė poetik

 

U thanė tė gjitha

dhe shkronjat nė tė gjitha gjuhėt e Botės

mbetėn nė ngjasim

me njė shėnjė prapė se prapė presje…

pėr ta rithėnė menēuria e vijimit. 

Gjirokastėr, Albania,  gusht- shtator 2006

 

Pjesėmarrje nė tė gjithė konkurset e Botės,

ku nėnat homazhojnė pėr bijtė e tyre tė  kthyer nė ėngjėj.

E qendėrzuar znj. Vasiliqi Kalahani e kuruar dhimbshėm nga Mjekėsia letrare

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Μνημόσυνο στον Παναγιώτη Καλαχανη

 

Χριστάκι Φ. Σιαμπάνη

Μνημόσυνο στον Παναγιώτη Καλαχανη

 

Το πρώτο ποιητικό βλέμα

 

Ίσως ξέρω να πω το αίσθημά μου

έτσι όπως εκφράζεται τo  βλέμα

να ρίξω και σε μέρη

που δεν μπορώ να’ θωρώ την Υδρόγειο!

 

1.Το ματόκλαδα

            Τ’Αγγελικό για τον ‘Αγγελο

                      Το λιβάδι των ψυχών…

Στηριγμένη

 στα ματόκλαδα του φεγγαριού

δακρύζει γλυκά για το χρύσο καπάκι

τ’ Αγγελικό για τον Άγγελο

και  η βροχή τον αισθήσεων πέφτει

στο  ξεφουντωμένο χόρτο,

στα γράμματα που παράγουν σκίτσα,

στον ονειρεμένο κάλυκα για ένα ξεκίνημα,

σε φρού